„Galima sakyti, kad po nekilnojamo turto rinkos sąstingio baldininkai iš naujo atranda vidaus rinką, o klientai - lietuvišką baldininkystės tradiciją ir vietos baldininkus,“ – teigia ji.
Pasak A. Brūzgės, patirtį, įgytą gaminant baldus eksportui į užsienį, tautiečiai dabar sėkmingai naudoja konkurencijai vidaus rinkoje. Tokios lietuvių baldų gamybos įmonės kaip „Medis Line“, „Ąžuolo namai“, „TCH“ ar vienetinius baldus gaminantys „Kemenos namai“ pradžioje savo veiklą koncentravo į eksportą ir tik įsitvirtinę užsienyje pradėjo aktyviau siūlyti savo produkciją vietos pirkėjui.
„Taip nutiko dėl to, kad mes turėjome kokybiškas natūralias medžiagas, tokias kaip medžio masyvas, ir aukšto lygio apdirbimo techniką, tačiau neturėjome pakankamai klientų, kurie galėtų įvertinti ir įpirkti mūsų produkcijos. Dėl to pirmiausia pradėjome dirbti su Olandijos, Vokietijos, Skandinavijos šalių rinkomis,“ – sako „Ąžuolo namai“ vadovė Inga Rimeisienė.
Jos teigimu, vykdydama užsakymus užsienio bendrovėms įmonė papildo savo darbų portfelį naujais eksponatais, kurie vietos rinkoje gali būti naudojami kaip pavyzdžiai. Taip įmonė gali parodyti klientams savo turimas galimybes.
Panaši istorija nutiko ir klasikinio stiliaus baldus gaminančiai bendrovei „TCH“, kuri iki šiol savo produkciją pardavinėjo išskirtinai Didžiojoje Britanijoje. Klasikiniam stiliui išpopuliarėjus Lietuvoje, bendrovė pradėjo daugiau dėmesio skirti ir mūsų šalies rinkai, čia atidarė savo prekybos ir ekspozicijos saloną.
A. Brūzgės teigimu, lietuvių gamintojai yra patrauklūs pirkėjui, nes gali pasiūlyti gerą kainos ir kokybės santykį, o būdami fiziškai arčiau - greičiau patenkinti jo individualius poreikius.
„Dirbti Lietuvos rinkoje – ne lengviau nei su užsakovais Skandinavijos ar Beniliukso šalyse, – sako I. Rimeisienė. – „Gerai, kada itin aukšti gaminio kokybės reikalavimai sutampa su finansinėmis kliento galimybėmis. Vis tik dažnai atsitinka taip, kad norima aukščiausios kokybės ir išskirtinio, pagal specialų užsakymą pagaminto, baldo už masinės produkcijos kainą.“
