Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Auksinės kviečių varpos, kuliamos okupuotose Ukrainos teritorijose, lengvai virsta kruvinomis, nes, tikėtina, yra maišomos su rusiškais grūdais, kurie tranzitu keliauja ne tik per Europą, bet ir per Lietuvą. Tad Lietuva užsimojo tai pažaboti ir nuo lapkričio vidurio griežtai tikrins visus į Klaipėdos jūrų uostą atkeliaujančius rusiškus bei baltarusiškus grūdų krovinius.
„Kol grūdai bus tikrinami, jie negalės išplaukti iš Klaipėdos uosto, ir tai yra turbūt esminis pokytis, kuris tikrai leis tuos grūdus sulaikyti čia, kol vyksta tyrimas“, – sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.
Stabdys rusiškų grūdų eksportą per Klaipėdą
O toks tyrimas gali užtrukti kelias savaites ar net mėnesius, mat Lietuvoje laboratorijų, kurios galėtų atskirti, ar tarp rusiškų grūdų neįsimaišę ukrainietiški iš okupuotų teritorijų, nėra.
„Tas laikas, kaštai, mūsų manymu, yra esminis elementas, kuris neleis mūsų agresoriams kaimynams naudotis mūsų uostais“, – tikino K. Mažeika.
Tokią žinią sveikina ir Lietuvos grūdų augintojai – esą dabar jie nebepraras galimybės savo grūdų parduoti geresne kaina.
„Jeigu mes padedame eksportuoti tuos kruvinus grūdus, natūralu, kad jie užima tam tikrą infrastruktūros dalį, todėl ir Lietuvos ūkininkai negali laiku išeksportuoti savo grūdų“, – kalbėjo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas.
Lietuvos krovos kompanijoms, anot K. Mažeikos, vežti grūdus iš šalių agresorių apsimoka, mat už juos krovikai gauna geresnius, didesnius įkainius.
„Buvo bandymų iš mūsų verslo teisiniais būdais trukdyti tam procesui, todėl tas procesas šiek tiek užtruko“, – sakė K. Mažeika.
Laboratoriniai grūdų tyrimai ir visi kiti kaštai guls ant to pardavėjo, kuris nori vežti grūdus per Lietuvos jūrų uostą, pečių. Tačiau niekas šių kaštų, pasak krovos kompanijų, Lietuvoje nedengs, nes prekybininkai savo krovinių per Klaipėdos uostą tiesiog neveš.
„Jie visi nukreipė savo srautus į gretimus Latvijos uostus, kur tokios tvarkos ir tokių ribojimų nėra. Manome, kad ir šiuo atveju bus pasielgta lygiai taip pat“, – kalbėjo Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Laimonas Rimkus.
Didžiausia baimė – rusiškų grūdų „nubyrėjimas“ ES
Ir išties Latvijoje grūdų eksportas iš Rusijos per šiuos metus išaugo net 3 kartus, palyginti su pernai.
„Gaila, bet Latvija nedaro nieko šiuo klausimu. Tai mūsų tikslas, sulaukus Vyriausybės patvirtinimo, kuo skubiau susitikti su Latvijos ir Estijos kolegomis ir pasiūlyti jiems mūsų paslaugas“, – sakė K. Mažeika.
Rusai virš 90 proc. savo grūdų eksportuodavo per Juodosios jūros uostus, tačiau po Ukrainos smūgių laivams ir uostų infrastruktūrai agresorius desperatiškai ieško būdų grūdams eksportuoti ir net du trečdalius jų veža per Baltijos jūros uostus. Tad kol latviai naudojasi proga užsidirbti, Lietuva rodo vertybinį stuburą.
„Jeigu nebus bendro Europos Sąjungos sprendimo, tiesiog, jeigu ne per Lietuvą, tai per Latviją ar kitas valstybes tas tranzitas vyks“, – tikino ekonomistas Žygimantas Mauricas.
O tranzitui vykstant, dalis grūdų gali nubyrėti ir pačioje Europos Sąjungoje.
„Tai yra didžiausią baimę keliantis reiškinys. Kol kas neturime duomenų, kokio masto tas nubyrėjimas, bet jau yra indikacijų, kad tam tikrų nubyrėjimų būtų“, – sakė Ž. Mauricas.
Tuomet pigūs rusiški grūdai iškraipo ir mūsų vidinę rinką. O kad Europa uždraustų rusiškų grūdų tranzitą, tikimybė, anot ekonomisto, itin menka, nes pagrindinės agresorės grūdų pirkėjos yra ne Europos šalys, o Artimieji Rytai, Turkija ir Afrika, kur be rusiškų grūdų kiltų didžiulių iššūkių dėl maisto.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
