Sostinės gatvėse sutiktas Aleksas šiuo metu yra benamis. Kaip konkrečiai jis atsidūrė skurstančiųjų gretose, vyras nepasakoja. Tačiau Aleksas atvirauja, kad jam yra tekę ir gyventi vaikų namuose, ir beveik 20 metų sėdėti kalėjime. Nors kažkada vyras turėjo nuolatinį darbą, dabar Aleksui tenka arba prašyti išmaldos, arba ieškoti taros konteineriuose.
„Pas rusus, pas afganistaniečius, pas vietnamiečius pavalgau – man jie duoda valgyti už dyką. O pas lietuvį paprašau, duok man centą – neturiu. Tai va kur teisybė yra?“, - klausia benamis Aleksas.
Aleksui pikta, kad jokios piniginės paramos ar pašalpos jis iš valstybės negauna. Vyras jaučiasi niekam nereikalingas ir nežino, kaip jam reikia išbristi iš skurdo liūno.
Tokių visuomenės užribyje egzistuojančių lietuvių yra šimtai tūkstančių. Iš viso skaičiuojama, kad penktadalis žmonių šalyje skursta. Tokie skaičiai sostinės gatvėse kalbintų praeivių nestebina – lietuviai dėl nepritekliaus kaltina ir godžius verslininkus, ir esą niekam tikusią valdžią.
Su skurdu kovojančios organizacijos piktinasi, kad valdžia prasčiausiai gyvenantiems skiria per mažai dėmesio. Anot ekspertų, šiuo metu parama vienam skurstančiam lietuviui siekia 122 eurus, nors mokslininkų skaičiavimais, minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti reikia dvigubai daugiau.
„Europos Komisija irgi pabrėžia, kad Lietuva sunkiai dorojasi su užduotimi mažinti skurdą ir socialinę nelygybę, ir mokesčių sistema, ir išmokų sistema to uždavinio neįvykdo“, - sako skurdą mažinančių organizacijų atstovė Jurgita Kuprytė.
„Lietuva turi užtikrinti minimalių pajamų apsaugą. Tai labai svarbu, nes didesnės pajamos ne tik leidžia pakilti iš skurdo, bet neleidžia į jį nugrimzti. Prevencija daug pigesnė, negu kova su pasekmėmis“, - aiškina skurdą mažinančių organizacijų atstovas Fintanas Farrellas.
Skurdą Lietuvoje gali sumažinti ne tik didesnės pajamos, bet ir geresnis švietimas. Anot ekspertų, skurstančių šeimų atžalos turi gauti kokybišką išsilavinimą tam, kad išbristų iš nepritekliaus.
„Kuo vaikas yra gilesnėje socialinėje atskirtyje, nepilna šeima, žemos pajamos, piktnaudžiaujantys alkoholiu tėvai, tuo labiau jį reikia socializuoti įvairiausių priemonių pagalba“, - tikina sociologas Boguslavas Gruževskis.
Padėti reikia ir darbo nerandantiems gyventojams, pavyzdžiui, benamiams, kaliniams, neįgaliesiems ar priklausomiems asmenims, kuriems verslininkai dažnai nesuteikia šanso įsidarbinti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pripažįsta, kad skurdo problemas spręsti reikia, ir žada per šiuos metus sukurti naują sistemą, kuri leis apjungti visas esamas paslaugas ir padės greičiau žmonėms susirasti darbą bei įveikti nepriteklių.
„Egzistuoja labai daug institucijų, kurios daro tik savo dalį. Savivaldybės teikia paramą ir paslaugas, užimtumo tarnyba daro, darbo birža turi savo priemones. Nevyriausybinės organizacijos, gaunančios projektinės lėšas, vėl kažką daro, o tas asmuo gali būti, kad vaikšto per visas tarnybas ir gauna fragmentuotą pagalbą, bet ne visuminę“, - aiškina ministras Linas Kukuraitis.
Kukuraitis žada, kad keisis ir išmokos. Esą kitąmet augs ir vaiko pinigai iki 50 eurų, ir didės mažiausios pensijos. Tačiau ekonomistai ragina išmokas didinti apgalvotai, esą šalies biudžete visiems pinigų neužteks.
„Socialinių išmokų didinimas jau yra problemos pasekmių sprendimas, ir tam reikia labai daug pinigų, tam Lietuva neturi pakankamai pinigų, yra daugybė tokių prioritetų ir turbūt labai sunku nuspręsti, kur pasiskirstyti ribotus išteklius“, - sako ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Lietuvoje labiausiai skursta pensininkai, mat 1 iš 3 senjorų patiria nepriteklių. Vidutinė pensija šiuo metu siekia 307 eurus. Iš viso senatvės išmokas šalyje gauna apie 600 tūkstančių pensininkų.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.