Tačiau ekonominės atskirties problema euro zonos viduje – ir ne tik tarp pagrindinių bei periferinių šalių – vis dar išliks gaji. Perspektyvos išlieka teigiamos Vokietijai, Airijai, Ispanijai, Portugalijai ir Baltijos šalims, įskaitant ir Lietuvą, kurią Europos Komisija pasiūlė Europos Sąjungos Tarybai tvirtinti kaip naują euro zonos narę nuo 2015 m. Tuo tarpu šalys, kurios per lėtai reaguoja į esamus iššūkius, pavyzdžiui, Prancūzija, Italija, Belgija ir Nyderlandai, ir toliau praranda savo konkurencingumą – savo ruožtu, tai atsilieps vos juntamu jų ekonomikos augimu šiemet ir kitąmet.
„Eurozonos ekonomika pastebimai stipresnė, jeigu lygintume su situacija, kurioje ji buvo dar prieš 12 mėnesių, tačiau atsigavimas dar labai trapus. Kaip jau būdinga pastaruosius šešerius metus, euro zona žengia žingsnį pirmyn, du atgal. Taigi progresas yra, bet iššūkių – dar daugiau“, – komentuodamas prognozę sakė „EY“ vadovaujantysis partneris Europos, Vidurio Rytų, Indijos ir Afrikos rinkoms Markas Otty. Euro zona kovos su defliacija
Nerimą atsigaunančiai euro zonos ekonomikai kelia vis ryškėjanti defliacijos grėsmė. Gegužės mėn. infliacija visoje euro zonoje smuko iki 0,5 proc. Defliacijos ar netgi užtrukęs labai žemos infliacijos laikotarpis yra itin žalingas ir taip vos rusenančiam ekonomikos augimui. Tai padidina realios skolos lygį, drauge stabdomas vartojimas ir investicijų srautai.
Kol kas Europos centrinis bankas (ECB) gana ramiai reagavo į defliacijos grėsmę. Tačiau infliacijai atsidūrus žemiau planuotos 2 proc. ribos, šių metų birželio pradžioje ECB nurėžė bazinių palūkanų normą iki vos 0,15 proc. Be to, nustatytos neigiamos, -0,1 proc. palūkanos už komercinių bankų laikomus indėlius, skatinant pastaruosius pagaliau pradėti aktyviau skolinti lėšas verslui ir vartotojams.
Tačiau palūkanų pokyčiai yra ganėtinai maži, todėl jie paveiks sprendimus tik pavieniais atvejais. Taip pat kol kas nėra ženklų, kad ECB imsis neįprastų intervencijos priemonių. „EY“ ekspertų teigimu, agresyvesnes priemones, kurios stimuliuotų spartesnį ekonomikos augimą, atšaukti ateityje būtų kur kas paprasčiau negu suvaldyti defliacijos ir skolinimo apimčių sumažėjimo pasekmes.
Tuo tarpu, vartotojai ir verslo bendrovės daugelyje šalių tebesusiduria su ribotu kreditavimu, tai taip pat lemia ir dabar ECB atliekamas bankų valdomo turto kokybės vertinimas, kurio rezultatai bus skelbiami 2014 m. spalio mėn. Vartojimo apetitą toliau varžys ir aukštas nedarbo lygis, kuris iš rekordinės 12 proc. aukštumos traukiasi labai iš lėto.
Nors dar visai neseniai euras buvo kaip niekad sustiprėjęs, birželį atlaisvinus euro zonos pinigų politikos varžtus ir tikintis tolesnių skatinančių priemonių iš ECB ateinančiais mėnesiais bei JAV pagaliau sugriežtinus pinigų politiką, euras pradėjo silpti. Tikėtina, kad ši tendencija išliks antroje šių metų pusėje ir 2015 metais. Tai savo ruožtu įpils kuro į eksporto plėtros variklį ir paspartins euro zonos plėtrą.
Stipri vidaus paklausa ir laukiamas eksporto atsigavimas antrąjį šių metų pusmetį Lietuvai turėtų garantuoti mažiausiai 3 proc. BVP augimą šiais metais. Tuo tarpu, jau nuo kitų metų tikimasi ekonomikos spurto – iki maždaug 5 proc., kuriam postūmį suteiks ir patvirtinta šalies narystė euro zonoje. Trumpo laikotarpio rizikų grėsmė mažėja – ypač dėl 2014 m. antroje liepos pusėje laukiamo Europos Komisijos leidimo Lietuvai įsilieti į euro zoną nuo kitų metų sausio, tebesitęsiančios laisvesnės ECB pinigų politikos ir šiokio tokio progreso Rusijos-Ukrainos santykiuose.
„Prognozuojame, kad Lietuvos ekonomika 2015-2017 m. šoktels aukštyn apie 5 proc. kasmet ir triskart viršys euro zonos vidurkį, kuriam prognozuojame apie 1,5 proc. augimą. Tačiau šįkart mūsų ūkio plėtra bus labiau subalansuota ir tvaresnė nei paskutinio greito augimo laikotarpiu 2003-2007 metais. Biudžeto deficitas ir viešojo sektoriaus skolos lygis išliks gana žemi, o nebelikus spaudimo atitikti konvergencijos kriterijus, pinigų politika taps laisvesnė“, – džiugias prognozes pateikė Jonas Akelis, profesinių paslaugų bendrovės „EY“ vykdomasis partneris Baltijos šalyse.
Jo teigimu, augimą labiausiai skatins tiek įprasti veiksniai, kaip eksportas ir vidaus vartojimas ar investicijų plėtra, tiek ir naujos, energetinę nepriklausomybę stiprinančios priemonės – nuo kitų metų pradėsiantis veikti suskystintų dujų terminalas Baltijos jūroje. Po įsiliejimo į euro zoną tikimasi ir eksporto plėtros pagyvėjimo: šiemet prognozuojama 2,3 proc. eksporto augimas, o kitais metais prognozuojamas triskart aukštesnis rodiklis – iki 7,4 proc., jeigu tam nesutrukdys lėtai atsigaunančios eksporto rinkos euro zonoje.
Metinis infliacijos vidurkis, balandžio mėn. duomenimis, buvęs 0,6 proc., patekus į euro zoną taip pat turėtų šoktelti aukštyn iki 2 procentų 2015-2017 metais. Gerokai sparčiau nei euro zonos vidurkis, t.y. 5,8 proc., Lietuvoje kylantys atlyginimai (palyginti, euro zonoje – 1,9 proc.) kartu su aukštesne infliacija gali tapti akstinu kelti kainas. Vis dėlto, trūkstant kvalifikuotų darbuotojų, kai kurių sektorių konkurencingumas dėl šito gali nukentėti, nes negalės kaštų kompensuoti didindami produktyvumą.
Augančios pajamos jau gerina prekybos sektoriaus rezultatus – balandžio duomenimis, per metus mažmeninės prekybos mastai išaugo 8 proc.
„Prognozuojama, kad vartojimas apsukų nemažins ir 2015 m., nes jį toliau skatins augančios gyventojų pajamos, atpigusios paskolos eurais ir į vėžes sugrįžusios būsto kainos“, – sakė „EY“ ekspertas Jonas Akelis. Euro zonos prognozės (metiniai pokyčiai procentais).
Apie „EY“ „Euro zonos ekonomikos prognozės“ leidinį
Tai – nepriklausomas ir išsamus euro zonos šalių ir jai nepriklausančių ES narių ekonomikų ketvirtinis apžvalgos ir prognozių leidinys. Jis ruošiamas ir atnaujinamas vadovaujantis Europos centrinio banko prognozių modeliu bei remiasi pažangiausia ekonomikos teorija, kuria ECB naudoja rengdamas savo ketvirtines euro zonos apžvalgas.
