Su naujienų portalu tv3.lt susisiekė skaitytoja Rima (vardas pakeistas), kuri papasakojo apie savo ir kaimynų kovą su laiptinėje apsigyvenusiu benamiu.
Anot moters, vieni iš kaimynų į laiptinę nuolat įleidžia benamį, kuris įvairiais būdais ją teršia.
Vėliau visi gyventojai patys turi sumokėti už tai, ką jų laiptinėje pridarė minėtas asmuo.
„Daugiabučio laiptinėje apsigyveno benamis, nes jį nuolat įleidžia vieno iš butų gyventojai. Todėl net durų kodo pakeitimas čia nepagelbės. Tas asmuo teršia laiptinę, o už jos sutvarkymą turi sumokėti visi gyventojai“, – dalijosi ji.
Rima pasakojo, kad iškvietus policiją benamis pasišalina iš laiptinės ar tiesiog apsigyvena kitoje ir taip nuolat keliauja per laiptines.
„Vieną kartą buvo pagautas ir buvo iškviesta policija, bet ji labai ilgai važiavo, kad nebelaukiau. O galiausiai sužinojau, kad išvis neatvyko. Taip ir nesprendžiama situacija, nes tas asmuo tiesiog migruoja per laiptines“, – pabrėžė moteris.
Ji teiravosi, kaip reikėtų elgtis tokioje situacijoje.
„Ar gali gyventojai reikalauti, kad už to žmogaus darbelius apmokėtų tie gyventojai, kurie jį įsileidžia į laiptinę? Viešosios tvarkos atstovai teigia, kad čia policijos reikalas, taigi, kaip mums reikėtų elgtis?“ – klausė Rima.
Socialinė problema, kurią turi spręsti ne tik policija?
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (APVK) pabrėžė, kad su benamių, gyvenančių laiptinėse, problema susiduria visi didmiesčiai.
„Atvėsus orams, pastovios gyvenamosios vietos neturintys asmenys (nebūtinai gyvenantys asocialiai), ieško kur prisiglausti, pasišildyti“, – pabrėžė policija.
Visgi Vilniaus APVK nesutinka su teiginiu, kad tokie reiškiniai yra tik policijos reikalas. Anot policijos, tai yra socialinė problema, kurią turi spręsti visa visuomenė.
Policija neslepia, kad sulaukia iškvietimų dėl nepageidaujamų asmenų, įsikūrusių daugiabučių laiptinėse.
„Statistika dėl asocialių asmenų lankymosi laiptinėse nėra kaupiama, tačiau pasitaiko atvejų, kada gyventojai kviečia pareigūnus.
Atvykus į vietą pareigūnai aiškinasi aplinkybes: ar asmuo blaivus, ar jam reikalinga pagalba (medicininė ar kita). Dažnu atveju pabendravus su asmeniu, nenustatoma konkrečių pažeidimų, nurodoma asmeniui susitvarkyti aplinką, kurioje jis randamas ir asmuo išprašomas iš patalpų“, – dalijosi Vilniaus APVK.
Policija pabrėžė, kad toks žmogus nėra tiesiog išvejamas į gatvę – prireikus jis gali būti pristatytas į nakvynės namus.
Vilniaus APVK norintiems išvengti tokių situacijų pataria užtikrinti tinkamą patekimo į laiptinę apsaugą (kodinės durys, vaizdo stebėjimo kameros), burtis į saugios kaimynystės grupes, taip užtikrinant savo gyvenamosios vietos saugią aplinką.
Jei situacija kartojasi, reiktų informuoti savivaldybę (seniūniją), kad nepageidaujamam asmeniui būtų suteikta visa galima pagalba (dokumentai, nakvynės vieta ir t.t.).
Yra įvairių sprendimo būdų
Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybės Ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas pabrėžė, kad daugiabučio laiptinė yra butų savininkų bendra nuosavybė, todėl išlaidos už švaros palaikymą joje proporcingai tenka kiekvieno buto gyventojams.
Visgi turint nenuginčijamų įrodymų, kad žala kilo dėl konkrečių žmonių veiksmų, būtų galima kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Tai reiškia, kad jei Rima turėtų konkrečius įrodymus, kad kažkurie kaimynai įleidžia laiptinę teršiantį benamį, galėtų teisme pareikalauti tų kaimynų padengti tvarkymo išlaidas.
Nepaisant to, G. Grubinskas pirmiausia rekomenduoja situaciją bandyti išspręsti bendruomeniškai – bendraujant su kaimynais arba keliant klausimą namo butų savininkų susirinkimuose.
„Pastebėjus socialinių problemų turinčius asmenis, kviečiame kreiptis į Vilniaus miesto socialinių paslaugų centrą.
Gavę informaciją apie atvejį, socialiniai darbuotojai apsilanko vietoje, aiškinasi situaciją, jos priežastis, suteikia informaciją apie socialinės pagalbos galimybes.
Asmenims suteikiama ne tik trumpalaikė pagalba (apnakvindinimas, išblaivinimas, maitinimas ir pan.) – specialistai kalbasi su pastovios gyvenamosios vietos neturinčiais asmenimis, stengiasi juos motyvuoti keisti gyvenimo būdą, padeda susirasti nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą“, – pabrėžė savivaldybės atstovas.
G. Grubinskas pasidalijo, kad situacijai negerėjant, kai yra surinkta informacijos, leidžiančios daryti prielaidas, kad asmuo kelia grėsmę sau ar kitiems, ar pažeidžia viešąją tvarką – inicijuojamas kompleksinės pagalbos teikimo komandos sudarymas.
Į komandos sudėtį pagal aplinkybes ir poreikį kviečiami prisijungti seniūnijų, policijos, būstą administruojančių įmonių, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, bei kitų įstaigų ar organizacijų atstovai.
Teisės aktuose nenumatyta
Viena iš advokatų kontoros „Jlegis“ Jakštas, Jakštienė ir partneriai steigėjų Asta Jakštienė bei teisininkė Gabrielė Slivskytė pastebėjo, kad konkretaus teisės akto, kuris numatytų daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų teises ir pareigas būtent tokiu atveju, kaip aprašyta situacijoje, nėra.
Todėl tokiais atvejais tenka vadovautis bendromis teisės normomis, reglamentuojančiomis bendraturčių santykius.
Anot jų, atsižvelgiant į galiojančius teisinius aktus, benamio asmens piktybinis įleidinėjimas į daugiabučio gyvenamojo namo laiptinę, žinant, kad jis joje darys turtinę žalą, kels grėsmę bendrojo naudojimo objektams ir daugiabučio gyvenamojo namo gyventojams, galėtų būti laikomas kitų gyventojų teisių ir interesų pažeidimu.
„Gindami savo teises, daugiabučio namo gyventojai visų pirma turėtų raštu kreiptis į savo daugiabučio gyvenamojo namo administratorių ar bendrijos pirmininką (priklausomai nuo to, kas administruoja konkretų daugiabutį) ir jam išdėstyti problemą bei reikalaujant imtis priemonių.
Taip pat gyventojams patiems ar per daugiabučio namo administratorių / bendrijos pirmininką reikėtų raštu kreiptis į kaimynus, reikalaujant nustoti įleidinėti benamį asmenį į laiptinę“, – patarė teisininkės.
Visgi jei kaimynai piktybiškai nepaiso skundų bei prašymų ir toliau įleidinėja benamį į laiptinę, tokiu atveju vertėtų rinkti įrodymus, patvirtinančius, kad būtent tie konkretūs asmenys įleidinėja benamį, ir kad tas benamis apsilankydamas laiptinėje, joje „gyvendamas“ daro žalą aplinkai, patarė A. Jakštienė ir G. Slivskytė.
Tai, anot jų, galima daryti fiksuojant nuotraukomis, vaizdo įrašais.
Be to, teisininkės pažymi, kad apie įvykį pranešti ir policijai, nes net jei ji ir nesureaguoja operatyviai, atvyksta pavėluotai, ir, atrodytų, iš pranešimo nebuvo jokios naudos, tačiau tokiu būdu taip pat yra papildomai užfiksuojamas įvykio egzistavimo faktas.
„Visi minėti įrodymai, o taip pat – sąskaitų už nuostolių pašalinimą išsaugojimas, pravers, jei prireiktų įrodinėti aplinkybes tiek apie benamio padarytą žalą, tiek apie kaimynų piktybinį elgesį įleidinėjant benamį į bendrą laiptinę“, – komentavo jos.
Kada gali reikalauti žalos atlyginimo?
Taip pat teisininkės nurodė, kad norint iš atsakingo reikalauti nuostolių atlyginimo, turi egzistuoti šios sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė.
„Šiuo atveju neabejotinai, kad už žalą padarytą laiptinėje (turto gadinimą, aplinkos dergimą, šiukšlinimą ir t.t.) būtų atsakingas pats šiuos veiksmus atlikęs benamis ir iš jo būtų galima pareikalauti nuostolių atlyginimo.
Visgi, dėl visiems suprantamų priežasčių, nėra vilties, kad benamis šiuos nuostolius išties ir atlygintų, nes, tikėtina, jis neturi turto“, – pastebėjo jos.
Tuo metu kalbant apie benamį į laiptinę įleidinėjančio namo gyventojo atsakomybę, situacija yra sudėtingesnė, pabrėžia A. Jakštienė ir G. Slivskytė.
„Vien benamio įleidimas į vidų, t. y. lauko durų atidarymas savaime nėra laikytinas neteisėtu veiksmu. Todėl ir priežastinis ryšys tarp buto savininko veiksmo įleidžiant benamį į laiptinę ir šio asmens padarytų nuostolių būtų pernelyg nutolęs.
Vis dėlto, jei namo gyventojai turi pakankamai duomenų, kad jų kaimynas tyčia įleidinėja konkretų benamį, iš anksto suprasdamas ir žinodamas, kad šis padarys žalos bendro naudojimo patalpose, jas gadins, prišiukšlins, pridergs ir pan., galbūt net skatina jį taip elgtis, tai galėtų sudaryti pagrindą pareikalauti atsakomybės ne tik iš benamio, bet ir jį įsileidžiančio asmens“, – atkreipė dėmesį teisininkės.
