Brangstantys energijos ištekliai didžiausią grėsmę kelia pramonės, statybos ir transporto įmonių pelningumui. Žymesnis energijos kainų resursų šuolis reikštų, kad šie sektoriai gali patirti nuostolių.
„Tyrimo rezultatai parodė, kad brangstant energijos ištekliams, pagrindiniai Lietuvos ekonomikos sektoriai – pramonė, statyba, transportas yra ypač pažeidžiami, nes kainai augant, gerokai išauga energijos išteklių sąnaudos, kurios gali žymiai paveikti įmonės pelningumą. Norėdamos kompensuoti pelningumo sumažėjimą, įmonės būtų priverstos didinti kainas, o tai galėtų sumažinti Lietuvos gamintojų konkurencingumą“, – tyrimą komentavo jį atlikusios bendrovės „KPMG Baltics“ partneris Rokas Kasperavičius.
„Intelligent Economy Unit “ duomenimis, nuo 2005 iki 2011 m. kuras pasaulyje pabrango daugiau kaip 135 proc., vidutiniškai kasmet po 15 proc. Lietuvoje nuo 2003 metų tiek šilumos, tiek elektros energija pabrango apie 75 proc. Apie 30 proc. elektros kainos ir 70 proc. šilumos energijos sudarė kuro kaina. Artimiausią penkmetį (nuo 2011 iki 2016 m.) prognozuojamas maždaug 27 proc. kuro pabrangimas pasauliniu mastu.
Remdamasi šiomis prognozėmis, kompanija KPMG įvertino tris galimus Lietuvos ūkio scenarijus. Jei išsipildytų optimistinis scenarijus ir kuras brangtų tik 15 proc., Lietuvos ūkio sektorių energijos ištekliams skiriamos sąnaudos per metus išaugtų 14 proc. arba 650 mln. litų. Realistinio scenarijaus atveju, įmonių energijos ištekliams skiriamos sąnaudos per metus vidutiniškai padidėtų 22 proc. arba 1 mlrd. litų. Tačiau jeigu išsipildytų pesimistinės prognozės ir kuras brangtų net 50 proc., verslo energijos ištekliams skiriamos sąnaudos per metus padidėtų vidutiniškai 41 proc. arba 2 mlrd. litų.
„Mažiausiai pažeidžiamas sektorius – prekyba, nes jo pelno maržos, įvertinant visų trijų scenarijų tikimybes, susitrauktų mažiausiai“, – pastebėjo „KPMG Baltics“ konsultantė Agnė Šilerytė.
Kaip reikėtų mažinti priklausomybę nuo didėjančių energijos kainų, tyrimą atlikusi kompanija siūlo mažinti energijos išteklių kainas elektros rinkoje jungiantis su Lenkija ir Švedija. Dujų rinkoje tikima, kad tinkamiausias būtų pastatyti suskystintų dujų terminalą, dujų saugyklą bei dujotiekį su Lenkija.
