Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Pirmo kurso studentė Radvilė vasarą dirbo. Dabar mergina atvirauja, kad norėtų dirbti ir studijų metu, tačiau surasti kur, nėra pati lengviausia užduotis.
„Tų pasiūlymų nėra, labai reta, vieną antrą galima rasti. Reikia kažkaip pragyventi, o pasiūlymų, kaip ir nėra. Net ir turint noro, tau dažniausiai pasako, kad tiesiog nėra galimybių“, – tikino Radvilė.
Darbo nerandantys studentai dažnai bando tiesiog savanoriauti.
„Visi pradėjo tiesiog savanoriauti atstovybėse, savo universitetuose, kad kažkaip galėtų pasireikšti“, – teigė pirmo kurso studentė.
Nekvalifikuoti – nereikalingi
Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad jaunimo, gyventojų nuo 15-os iki 24-erių metų, nedarbo lygis Lietuvoje auga. Lygiai prieš metų šios grupės nedarbo lygis siekė maždaug 12 proc., o šiemet jau 20 proc. Pasak, ekonomistų, darbdaviams nekvalifikuotų, nepatyrusių jaunuolių reikia vis mažiau ir mažiau.
„Per metus yra padidėję bedarbių skaičius maždaug 10 tūkstančių. Ypač tarp mažesnę kvalifikaciją turinčių darbuotojų, tarp jaunų asmenų. Prie to galėjo ir prisidėti ir tai, kad matėme šiek tiek daugiau bankrotų tarp tekstilės įmonių, transporto sektoriuje, maitinimo paslaugų, kur dažniau dirbo žemesnę kvalifikaciją, jaunesni, dar patirties neturintys asmenys“, – tikino „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Yra šiuo metu brangūs pinigai, įmonės šiek tiek atidėlioja investicijas į priekį. Nuo to labiausiai kenčia jaunimas, nes tai yra labiausiai nepatyrusių darbuotojų kategorija. Jeigu įmonės mažiau investuoja į plėtrą ir laukia tų geresnių darbų, tai jaunimui darbo rinkoje sekasi šiek tiek sunkiau“, – aiškino „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Augantis jaunimo nedarbas pakėlė ir bendrą nedarbo lygį, kuris, pasak valstybės duomenų agentūros, šiuo metu beveik siekia 7 proc., maždaug puse procento daugiau nei buvo prieš metus.
„Mes šiuo metu turime apie 18 tūkst. jaunuolių iki 24-ių metų, kurie yra registruoti užimtumo tarnyboje bedarbio statusu“, – teigė Užimtumo tarnybos atstovė Jurgita Zemblytė.
„Iš dalies tai yra susiję su didele imigracija. Per tą patį laikotarpį yra ir užimtumas, ir nedarbo lygis padidėję 10 tūkstančių. Turime situaciją kuomet nesugeba darbo rinka integruoti, absorbuoti visų imigrantų. Dalis negali susirasti darbo net ir norėdami“, – pabrėžė N. Mačiulis.
Nebijo keisti darbo
Prie augančio nedarbo prisideda ir sparčiai augantys atlyginimai. Dalis įmonių dėl didelės konkurencijos savo sektoriuje nesugeba mokėti didesnių atlyginimų: dėl to arba bankrutuoja, arba automatizuoja procesus.
Kitąmet daugiau nei dešimtadaliu didės minimali mėnesinė alga, augs visų dirbančiųjų algos. Dėl to dalis verslų atsisako žemesnės kvalifikacijos ir mažesnių gebėjimų darbuotojų: jaunimui įsidarbinti toliau bus nelengva.
„Daug įmonių ieško, kaip optimizuoti darbo sąnaudas ir atsisako dalies žemesnės kvalifikacijos darbuotojų“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Tiesa, ekonomistai prognozuoja, kad situaciją gali pagerinti Europos centrinio banko palūkanų normų mažėjimas.
„Tie pigesni pinigai, kuriuos prognozuoja rinka, tas faktas, kad Europos centrinis bankas 5 kartus mažins palūkanas iki birželio mėnesio. Jie skatins įmones investuoti į plėtrą ir grįžti prie darbo vietų kūrimo“, – teigė A. Izgorodinas.
Užimtumo tarnyba priduria, kad įtakos jaunimo nedarbui turi ir naujai kartai būdingi bruožai. Šių dienų jaunuoliai ieško kuo patogesnės darbo vietos, o pamatę, kad darbe reikia sunkiai dirbti meta darbą, nesugeba dorotis su konfliktinėmis ar sudėtingesnėmis situacijomis.
„Dažnai jie keičia darbus, nebijo keistis ir keičiasi dažniau, jeigu kažkas nepatiko, nesutiko, netenkina jų. Meta darbus, dažniau neateina tiek į pirmą pokalbį, tiek į pirmą darbo dieną, jeigu gauna kitą pasiūlymą“, – vardijo J. Zemblytė.
„Jie pasižymi šiek tiek didesniais lūkesčiais ir dėl atlyginimo, ir dėl darbo lankstumo, ir dėl karjeros galimybių. Kai kurie darbdaviai stereotipinę nuomonę susidaro apie jaunąją kartą. Neatėjimas į darbo pokalbį – toks kaip ir pirmas signalas, kad darbo ieškantysis nėra pareigingas“, – pabrėžė CVbankas.lt portalo vadovas Tomas Toleikis.
Pasak ekspertų, jaunimas nebijo keisti darbų, nes žino, kuo užsiims, jei ilgiau teks sėdėti namuose be norimo darbo.
„Yra pastaruoju metu atsiradę papildomų įvairių uždarbio galimybių, pavyzdys – maisto išvežiojimas, pavėžėjimas. Tų galimybių darbo rinkoje kandidatai turi, ne taip labai vertina tą konkretų pasiūlymą“, – pridėjo T. Toleikis.
Jaunuoliai, pasak Užimtumo tarnybos, šiais laikais reiklesni: nori iš karto uždirbti daug, darbo paieškų metu dažniau kreipiasi į specialistus pagalbos bei darbuose pasigenda žaidimus primenančių įdomesnių užduočių, kurias gaudavo mokykloje.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Užtenka mes vergaujam senukai.
Parodykit tipo verslininkams kur jų vieta už tokius atlyginimus.
Aš didžiuojuosi mūsų jaunimu.
