Komerciniai bankai žeriasi rekordinius pelnus
Per devynis praėjusių metų mėnesius komerciniai bankai uždirbo du kartus daugiau nei tuo pačiu metu užpernai – virš 700 milijonų eurų.
O gyventojai pasinaudoti palūkanomis už terminuotuosius indėlius nesuskubo – net trys ketvirtadaliai sąskaitose laikomų lėšų – 15 milijardų – neįdarbinti.
O greitai keturis procentus viršijančių palūkanų gali ir nebebūti. Mažėjant „Euriborui“, ekspertai mano, kad bankai klientams ims mažinti ir palūkanas už indėlius. O greitai 4 procentus viršijančių palūkanų gali ir nebebūti. Mažėjant „Euriborui“, ekspertai mano, kad bankai klientams ims mažinti ir palūkanas už indėlius.
Pagrindinė priežastis – Europos Centrinio Banko smarkiai padidintos palūkanos už paskolas, kurios nusėda būtent bankų ižduose.
„Išaugo palūkanos, jos išaugo sparčiai siekiant kovoti su infliacija. Antra priežastis – po pandemijos mūsų bankų likvidumas yra didelis, tiek įmonės, tiek gyventojai laiko labai daug indėlių“, – TV3 žinioms atskleidė Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Žmonės vengia indėlių
Už terminuotuosius indėlius palūkanos per metus irgi išaugo – anksčiau buvusios nulinės, dabar jos siekia ir virš keturių procentų. Kredito unijose – ir penkis procentus. Tačiau dauguma kalbintų žmonių tikina, kad procentai per maži ir su indėliais nenori terliotis.
„Nieko nemoka, nesąmonė. Dvejus metus laikiau 4 tūkst. eurų, gavau 10 eurų“, – piktinosi TV3 žinių kalbinta praeivė.
„Pernai laikiau 3 tūkst., tai nieko negavau“, – tą patį teigė ir kita praivė.
„Turėtų daugiau dalintis su žmonėmis ir neplėšti tokių pinigų už kiekvieno šimto nuėmimą. Pusantro šimto nuėmei – iškart 1,5 euro iš sąskaitos. Tai ko jiems negyventi?“, – pastebėjo kita bankų klientė.
Iš viso sąskaitose lietuviai laiko daugiau nei 21 milijardą eurų. Iš jų 15 milijardų tiesiog guli einamosiose sąskaitose, o įdarbinę žmonės tik šešis milijardus eurų.
„2023 m. pradžioje tik dešimtadalis visų indėlių buvo laikomi terminuotų indėlių pavidalu. Metų pabaigoje matome, kad 25 proc. indėlių yra terminuotieji“, – pastebi S. Krėpšta.
Lietuvos bankas nuolat kartoja, kad žmonės be reikalo praleidžia galimybę uždirbti palūkanų faktiškai be rizikos.
„Panašu, kad ne visi yra nusprendę, kad jiems naudinga, neprisiruošia savo laikomų lėšų paversti į terminuotą indėlį ir uždirbti“, – sakė S. Krėpšta.
Nors daug žmonių moja ranka, esą uždarbis iš palūkanų – tikras menkniekis, finansų ekspertai pabrėžia, kad toks požiūris klaidingas.
„Visada reikia pasistengti, kad ir mažai tų procentų, visada reikia iš pinigų gauti palūkanas <...>. Jeigu tu neinvestuoji, pinigai mažėja tais 2-3 procentais, nes yra infliacija ir ji suvalgo pinigus. Apskritai mes investuojam tam, kad išsaugotume pinigų vertę“, – teigė Finansų ir kreditų valdymo asociacijos vadovas Marius Jansonas.
Laukiama palūkanų mažėjimo
Ekonomistai įsitikinę – kaip ir paskolų palūkanos, taip ir palūkanos už terminuotuosius indėlius jau greitai gali imti mažėti.
„Palūkanos jau dabar mažėja bendrai pasaulyje, obligacijos – valstybių skolos – atpigo ganėtinai reikšmingai, apie 1 proc. vos per kelis mėnesius. Labai tikėtina, kad palūkanos už indėlius taip pat pasiekusios savo piką ir palaipsniui turėtų mažėti“, – pastebi ekonomistas Marius Dubnikovas.
Metų pabaigoj gali jau truputį mažėti, jeigu bankai mažins bankų maržą <...>. Nes kris „Euribor“ ir bankų marža gali mažėti. Tokiu atveju tikrai bankai gali sumažinti terminuotus indėlius“, – prognozavo M. Jansonas.
Kada ir kiek palūkanos už indėlius mažės, dabar niekas nuspėti negali, tačiau pirmiausia proga tikriausiai pasinaudos didieji bankai.
„Pačių indėlių palūkanos galėtų pradėti kristi jau antroje metų pusėje. Tikėtina, kad tas pokytis galėtų būti iki procentinio punkto“, – svarstė M. Dubnikovas.
Tiesa, pasak M. Dubnikovo, nulinės palūkanos nebetaps. O rekordinius pelnus gaunantys komerciniai bankai palūkanų gauna ir iš paties Lietuvos banko – už tai, kad laiko jame savo turtą – 15 milijardų eurų. Už tai jie gauna 4 procentus metinių palūkanų. Tiesa, per metus turto dalis centriniame banke keliais milijardais sumažėjo.
„Maždaug ketvirtadalis viso bankų turto, ji šiek tiek mažėja, bet pagrindinė priežastis, kodėl ta suma didelė, yra labai didelis komercinių bankų likvidumas, net perteklinis likvidumas“, – sakė S. Krėpšta.
Dėl neplanuotų viršpelnių bankai sumokėjo antrą Seimo patvirtintą solidarumo mokesčio įnašą – 100 milijonų eurų. Šiemet bankai turėtų sumokėti dar 250 mln. eurų. Pinigai keliaus karinio mobilumo infrastruktūrai įrengti.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
