Andrius Žukauskas Radijas „Laisvoji banga“
ES Statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, dar 2002 metais Lietuvoje buvo surinkta 29 proc. mokesčių nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP). 2011 metais šis rodiklis buvo 27,4 proc. O štai 2012-aisiais mokestinės įplaukos smuktelėjo iki 27,2 proc. nuo BVP. Palyginimui – Latvija tais pačiais metais mokesčių surinko 27,9 proc. nuo BVP, Estija – 32,5. Visos ES vidurkis siekia 39,4 proc. Net tokios šalys kaip Rumunija ir Bulgarija mokesčių nuo BVP surenka daugiau nei Lietuva.
Ekonomistas Raimundas Kuodis sako, jog tokia situacija yra todėl, kad valdžios atstovai jau eilę metų raginami peržiūrėti šalyje veikiančią mokesčių sistemą. Tačiau esminių pakeitimų nesiima daryti nei viena Vyriausybė. Nuo to labiausiai nukenčia ir taip labiausiai lėšų stokojančios sritys:
„Tai, kad mes turime vieną mažiausių Europoje biudžetų, aš jau šneku keturiolika metų. Deja, su tuo niekas nieko nedaro. To pasekmės yra tokios, kad valdžia neadekvačiai finansuoja kai kurias funkcijas. Pavyzdžiui, pensijoms yra skiriama kone dvigubai mažiau procentų nuo BVP, palyginus su Europos vidurkiu. Sveikatos apsauga didžiąja dalimi finansuojama vokeliais. Politikai jau pradeda prisiminti šį faktą. Tai jau yra gerai. Kai kurie politikai jau žino tą faktą ir sako, kad mes turime mažiausią ES biudžetą. Tik yra klausimas, kodėl jie nieko nedaro?“.
Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius tikina, kad veiksmų siekiant pagerinti mokesčių surinkimą imamasi, o palyginimai su kitomis šalimis neatspindi tikrosios padėties:
„Pirmiausiai kuriama išmanioji mokesčių administravimo sistema ir ji pradėta palaipsniui įgyvendinti, kad būtų sumažintas šešėlis ekonomikoje ir tai įgyvendinus pilnai, manau, kad gausime papildomas pajamas. Jei palyginsime Lietuvą su Latvija, tai jie turi ir transporto priemonių mokestį fiziniams asmenims, ir nekilnojamojo turto mokestis ten yra visai kitoks.“
Anot Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojo Artūro Klerausko, šiuo metu rengiama išmanioji mokesčių administravimo sistema mažintų mokesčių administravimo naštą verslui ir padėtų lengviau surinkti mokesčius:
„Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos koncepcija remiasi keliais pagrindiniais tikslais. Iš vienos pusės, siekiant gerinti perskirstomą BVP dalį yra gerinamas mokesčių administravimo efektyvumas. Kitas strateginis tikslas yra paslaugos mokesčių mokėtojams – jis materializuotųsi tuo, kad panaudojant sistemoje kaupiamus duomenis, būtų galima formuoti preliminarias pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, o panaudojus taikomąją apskaitos sistemą, kuri yra skirta smulkiajam verslui, vėlgi būtų galima formuoti pajamų deklaracijas smulkiesiems verslininkams“.
Pasak A. Klerausko, bendras efektas paskaičiavus ir galimą pagerėjusį mokesčių surinkimą, ir administravimo naštos verslui sumažinimo naudą, preliminariai tai siektų apie 1 mlrd. litų. Tačiau kada tokia mokesčių sistema pradės veikti, jis nesiėmė prognozuoti. Ekonomistas R. Kuodis sako, kad norint pagerinti mokesčių surinkimo rodiklius, vien išmaniosios mokesčių administravimo sistemos nepakanka:
„Išmanioji sistema yra informacijos panaudojimas identifikuojant rizikingus ūkio subjektus, bet mokesčių reforma, kurią aš siūlau, yra nukreipta į paskatų sutvarkymą. Pavyzdžiui, kaip sumažinti darbo apmokestinimą ir tuo pat metu pagerinti mokėjimą Sodrai. Reikėtų padidinti algas 31 proc. Tuomet visą Sodros darbdavio dalį, mokėtų pats darbuotojas ir nebeimtų vokelio, nes taip jis atsisakytų savo noru tos 31 proc. algos. Jei ta Sodros įmoka taptų skaidri ir aiški, ir eitų į asmeninę sąskaitą, tai Sodros mokestis pavirstų ne mokesčiu, o skaidriu instrumentu. Išmanioji mokesčių sistema yra ėjimas ta kryptimi, bet tai yra politinė priemonė“.
Tačiau atrodo, kad ne tik nemėginama rasti būtų, kaip surinkti daugiau lėšų į biudžetą. Pagal skubos tvarką priimtas fiskalinės drausmės įstatymo pataisas, į kitų metų biudžeto projektą nebus įtrauktas indėlių draudimo fondų neigiamas balansas. Tai leis bent truputį pagerinti kitų metų biudžeto deficito planus, atveriant kelią didesnės biudžetinėms išlaidoms nei būtų leistina pagal dabar galiojančius griežtus deficito reikalavimus.
