Konferencijoje buvo apdovanoti „Metų renovacijos projektų rinkimų“ laimėtojai, o Pastatų energinio taupumo departamento Projektų įgyvendinimo ir priežiūros skyriaus vedėja Gintarė Burbienė pristatė iki šiol pasiektus daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos rezultatus. Architektų požiūrį į miestų atnaujinimą kvartalais aptarė Lietuvos architektų sąjungos tarybos narė Rūta Leitanaitė bei apie sovietmečiu statytų daugiabučių kompleksinės transformacijos strategijas kalbėjo Martynas Marozas. Itin daug dėmesio susilaukė atsinaujinančių energijos technologijų diegimo daugiabučiuose tema – tai viena iš pagrindinių krypčių, į kurią bus orientuojamasi ateityje.
Atsinaujinanti energija tampa vis pigesnė
Kalbant apie atsinaujinančios energetikos svarbą, buvo akcentuojama, kad saulės ir vėjo elektrinių savikaina tampa vis mažesnė. Anot Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus, tam įtakos turi keli veiksniai, vienas iš jų – tarpusavyje konkuruojančios įmonės, gaminančios atsinaujinančios energijos technologijas.
„Įmonės samdo labai daug inžinierių, kūrybingų žmonių, kurių dėka stengiasi savo įrangą padaryti pigesnę ir tokią pačią efektyvią. Be to, nuolat auga galios išnaudojimo koeficientas, kuris rodo, kiek iš vieno kilovato galima pagaminti kilovatvalandžių. Pavyzdžiui, didieji saulės parkai statomi taip, kad galėtų sekti saulę pagal pasaulio kryptis. Dėl šios priežasties, jei anksčiau iš vieno kW būdavo pagaminama apie 1000 kWh per metus, dabar pagamina apie 1300–1400 kWh“, – aiškino pranešėjas.
Dėl šių naujovių jau prieš kelis metus, kai rinkai įtakos dar neturėjo karas Ukrainoje ir išaugusi elektros energijos kaina, didžiųjų saulės ir vėjo elektrinių parkų savikaina sumažėjo iki mažesnės nei rinkos kaina. Kitaip tariant, elektrą gaminti vėjo ar saulės elektrinėse tapo pigiau nei konvencinėse elektrinėse, naudojančiose dujas ar anglį.
Saulės ir vėjo elektrinės dar tik pradėjo plėstis
Martynas Nagevičius atkreipė dėmesį, jog mūsų elektros energijos naudojimas nuolat auga, per metus mes suvartojame apie 12 TWh. Problema kyla dėl to, kad didžiąją dalį šios energijos importuojame iš užsienio, o pagaminama žalioji energija sudaro tik 2,5 TWh, t.y. 21 proc., nuo bendro suvartojimo. Tiesa, situacija po truputi pradeda keistis.
„Dabar atsiranda eksponentinis augimas, 2022 m. pabaigoje buvo 565 MW saulės elektrinių, per 2023 m. investuota į dar papildomus 200 MW. Palyginimui, per tą patį laikotarpį, nuo 2021 m. sausio iki gegužės buvo 30 MW, o 2022 m. – 60 MW. Šiam augimui įtakos turėjo visuomenė, supratusi, kad turi rūpintis savo gyvenimo kokybe, sumažinti sąskaitas – dauguma iš jų sugalvojo patį paprasčiausią dalyką – investuoti į saulės elektrines“, – pasakojo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas.
Anot jo, vyriausybės planas ateityje vystyti atsinaujinančią energiją yra itin ambicingas. Lietuvoje 2030 m. turėtų būti gaminama apie 24 TWh elektros energijos. Įvertinus tai, kad iki tada mūsų elektros vartojimas gali būti padidėjęs iki 18 TWh, maždaug nuo 2028 m. Lietuvos metinė elektros energijos gamyba turėtų viršyti metinį suvartojimą.
Skatina saulės elektrinių įsirengimą daugiabučiuose
Norint plėsti atsinaujinančios energijos gamybą Lietuvoje, svarbu skatinti ir privačių gyventojų elektrinių naudojimą. Dėl šios priežasties, bent jau pradiniame etape, turi būti sudarytos tinkamos sąlygos įgyvendinti šildymo sistemų modernizavimą.
Anot pranešėjo, vienas iš pagrindinių iššūkių, kylančių norint įsirengti saulės elektrinę – 51 proc. butų savininkų sutikimas. Visuomenėje vis dar gausu abejonių ir klausimų, susijusių su alternatyvia energija, tačiau pateikiant konkrečius skaičiavimus ir statistiką, įrodančią šių energijos šaltinių naudą, galima gyventojų nerimą sumažinti.
„Dažnai kylantis klausimas – ar šviesos Lietuvoje pakanka? Mes neskaičiuojame, kiek dienų per metus yra apsiniaukę ar kiek lyja, mes skaičiuojame, kiek šviesos per metus patenka į kvadratinį žemės metrą. Lietuvoje šis skaičius yra 1100 kWh ir to visiškai pakanka tiek efektyviai gaminti šilumą, tiek elektrą“, – atkreipia dėmesį V. Mačiulis.
Saulės energiją gali būti naudojama ir šilumai
Saulės energija gali būti panaudojama ne tik gaminti elektrą, bet ir šilumą, tuo labiau, kad atsiranda vis modernesni šilumos siurbliai. Jų įrengimas yra nesudėtingas, nereikalauja šildymo sistemos pertvarkymo, be to, jie tinka vėsinimui ir yra ilgaamžiai – iki 25 metų. Naudojant šilumos siurblius, saulės energija panaudojama ne per kaitinimo elementus, šiam procesui įdarbinama žemės arba oro šiluminė energija, todėl 1 kWh saulės elektros virsta 3–4 kWh šilumos. Visgi šilumos siurbliai šildymui taikomi tik tuo atveju, kai daugiabutis yra neprijungtas prie centrinio šildymo sistemos.
Pranešėjas atkreipė dėmesį, kad būtent tokia sistema buvo panaudota Varniuose S. Daukanto g. 19C renovuotame daugiabutyje, kurio projektas buvo vystomas pagal 2020 m. klimato kaitos priemonę. Name įrengus saulės energijos technologijas, šilumos siurblius ir saugyklas buvo maksimaliai sumažintos sąskaitos už šildymą ir elektrą, o pastatas tapo pavyzdžiu kitiems ateities projektams.
Straipsnio autorė: Kotryna Grušauskaitė
