saulės elektrinė

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ įvertinusi naujus saulės ir vėjo jėgainių bei kaupimo įrenginių vystytojų prašymus prisijungti prie perdavimo tinkle, preliminariai rezervavo 3,4 GW galią ir pasiūlė sudaryti ketinimų protokolus. Skelbiama, kad įvertinus per pastarąjį prašymų teikimo ciklą – nuo gruodžio 7 d. iki kovo 6 d. – tinkamai pateiktus ir išnagrinėtus prašymus, perdavimo tinkle atsinaujinančios energetikos projektams rezervuota 3360 MW leistina generuoti galia.

Labai mažos, mažos įmonės, ūkininkai, atsinaujinančių išteklių energijos ir piliečių energetikos bendrijos kovo 6 dieną galės teikti paraiškas 62 mln. eurų vertės paramai saulės elektrinėms iki 500 kilovatų (kW) įsirengti. Parama skiriama iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF), ją dministruos Lietuvos energetikos agentūra (LEA), pranešė Energetikos ministerija. Įmonėms bei ūkininkams valstybė kompensuos iki 35 proc. išlaidų, o bendrijoms – iki 45 proc.

Dalis „Ignitis“ privačių ir verslo klientų, įsigijusių saulės elektrines nutolusiuose parkuose ar įsirengusių jas ant stogo, pagamino daugiau elektros energijos nei reikia jų individualiems ar verslo poreikiams. Už sukauptą energijos perteklių, gyventojai ir verslas gali gauti kompensaciją, rašoma bendrovės pranešime spaudai.

Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) antradienį pradėjus priimti paraiškas paramai gyventojų saulės elektrinėms įsirengti, tam skirta 12 mln. eurų suma išdalinta per pusantros valandos, sako APVA atstovė  Eglė Pliuskuvienė. „Kvietimas startavo apie 8 valandą, o uždarytas buvo apie pusę dešimt“, – BNS antradienį sakė APVA Komunikacijos skyriaus vadovė.  Jos teigimu, norinčiųjų buvo tiek, kad APVA interneto puslapio veikla sulėtėjo, tačiau sistemos apkrovą atlaikė.

„Elektrum“ prekės ženklą Lietuvoje naudojanti Latvijos valstybinė energetikos grupė „Latvenergo“ šiemet planuoja pastatyti 100 megavatų (MW) bendros galios saulės elektrinių parkus, daugiausia – Latvijoje. Pasak „Latvenergo“ saulės energetikos plėtros vadovo Ivaro Inkinio, saulės elektrinių parkai kaip energijos šaltinis laikui bėgant taps lygiaverčiai kitiems grupės gamybos pajėgumams – hidroelektrinės ir šiluminėms elektrinėms.

Kauno apylinkės teismas praneša investavęs į nutolusią saulės elektrinę. Įrenginio, jo aptarnavimo ir priežiūros sutarties vertė –  134 850 Eur, nupirkto įrenginio galia – 150.00 kW. Teismas nurodo, jog skaičiuojama, kad dėl įsigytos elektrinės bus pagaminta iki trečdalio visiems Kauno apylinkės teismo rūmams (esantiems Kauno, Kėdainių, Jonavos ir Kaišiadorių miestuose) reikalingos energijos. „Įsigyta nutolusi saulės elektrinė yra visų bendro indėlio rezultatas.

Energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“ Šalčininkuose plėtos 65 megavatų (MW) galios saulės elektrinių parką. Investicijos į jį sieks 38 mln. eurų, o elektrą parkas gaminti pradės 2025 metais. Pasak įmonės vadovo Martyno Gigos, Šalčininkų projektas papildys jau anksčiau Klaipėdos ir Rokiškio rajonuose pradėtus vystyti 91 ir 26 MW saulės elektrinių parkus, į kuriuos bendrovė investuos beveik 80 mln. eurų.

Jurbarko rajono mokykla iš ESO gavo milijono eurų sąskaitą už saulės elektrinės prijungimą į tinklą. Mokykla tokių pinigų neturi, tad mokėti nesutinka. Po mėnesį trukusių derybų ESO galų gale sutiko prijungti mokyklos elektrinę nemokamai, tačiau triskart apribos galią. Po šio skandalo energetikos ministras jau žada kone 100 mln. eurų skirti ESO tinklui atnaujinti vietovėse, kuriose didžiausios eilės prisijungti saulės elektrines.

Nuosavą saulės elektrinę įrengti planuojanti Smalininkų technologijų ir verslo mokykla neprivalės mokėti už elektros tinklo rekonstrukciją Jurbarko rajone, pranešė elektros ir gamtinių dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Bendrovės atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė sako, kad už prijungimą papildomai mokėti nereikės dėl to, kad mokykla į tinklą atiduos tik trečdalį saulės elektrinės pagamintos energijos.