saulės elektrinė

Lenkijos energetikos koncerno „Orlen“ valdoma vienintelė naftos perdirbimo ir importo įmonė Baltijos šalyse „Orlen Lietuva“ gamykloje Mažeikiuose įrengė 42,2 MW galios saulės parką, kuris jau pradėjo veiklą. Investicijos į projektą siekė beveik 35 mln. eurų, iš jų 2,5 mln.  eurų – ES Modernizavimo fondo parama, antradienį pranešė įmonė.  Anot įmonės generalinio direktoriaus Dariuszo Zonenbergo (Dariušo Zonenbergo), tikimasi, kad parkas patenkins apie 7 proc.

Paskirtasis žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika žada, kad bus griežtinamas išmokų mokėjimas saulės jėgainių statytojams, išsinuomojusiems pievas iš žemės savininkų ir gaunančių už jas išmokas, nors jie neūkininkauja.   „Kad nebūtų taip, kad kažkas kitų sąskaita geriau gyventų. Ta dalis žmonių yra, turime tam tikrus pasiūlymus, kad išsigrynintų“, – penktadienį Seimo Kaimo reikalų komitete teigė K. Mažeika.

Bankas „Luminor“ suteikė 16,7 mln. eurų paskolą atsinaujinančios energetikos įmonės „Green Genius“ įrengtiems saulės elektrinių parkams. „Tolimesnė energetikos sektoriaus transformacija būtų sunkiai įsivaizduojama be vietinio skolos kapitalo įsitraukimo, todėl džiaugiamės galėdami ir toliau didinti bendradarbiavimo apimtis su „Luminor“ komanda ir vertiname reiškiamą pasitikėjimą mūsų vystomais projektais“, – „Luminor“ pranešime cituojamas „Green Genius“ Projektų finansavimo ir investicijų vadov...

Energetikos ministerija ieško papildomų 27 mln. eurų saulės energetikai, kurie būtų pridėti prie jau suplanuotų išdalinti 8 mln. eurų saulės elektrinių ir elektros kaupiklių sistemoms bei elektros kaupikliams, rašo portalas „Verslo žinios“. „Šiuo metu Energetikos ministerija atlieka reikiamus veiksmus siekiant užtikrinti, kad 2026 metų antrąjį pusmetį 1 kW paramos priemonei gyventojams papildomai būtų skirta apie 18 mln. eurų, o kaupimo įrenginiams – 9 mln. eurų“, – portalui teigė ministerija.

Gyventojams, norintiems įsirengti nuosavas saulės elektrines, bus skirta dar 13 mln. eurų paramos. Kvietimą planuojama skelbti gegužės pabaigoje – birželio pradžioje, ketvirtadienį pranešė Energetikos ministerija. „Vien pernai prisijungė daugiau nei 53 tūkst.

Kovo paskutinę dieną saulės elektrinių savininkams baigsis dvejus metus trukęs elektros kaupimo laikotarpis. Tai reiškia, kad elektros tiekėjai visiems gyventojams, kurie pagamino elektros daugiau nei sunaudojo, išmokės kompensacijas. Vis dėlto ne visi gyventojai iki galo supranta, kaip šios išmokos apskaičiuojamos, kada jos pasieks sąskaitas ir kokio dydžio sumų galima tikėtis.

Rokiškio rajone įsteigta 26 savivaldybės įstaigas ir įmones sujungusi bendrija tapo pirmąja bendrai saulės elektrą naudosiančia asociacija – nacionalinis plėtros bankas ILTE skyrė beveik 16 mln. eurų finansavimą 20 megavatų (MW) galios saulės elektrinėms. Asociacijos „Rokiškio saulės energijos parkas“ institucijos bendrai galės naudotis elektros energija iš atsinaujinančių šaltinių, antradienį pranešė Energetikos ministerija. ILTE skyrė 16 mln.

Vyriausybei planuojant siūlyti papildomai apmokestinti gaminančius vartotojus, taip kompensuojant nepriklausomų tiekėjų nuostolius, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad dėl to savarankiškai elektrą gaminančių gyventojų kaštai smarkiai nedidės.

Kovo pabaigoje baigsis ir dvejus metus trukęs elektros kaupimo periodas saulės elektrinių savininkams, po kurio sukaupta elektra bus nurašyta, o kaupusieji už tai sulauks kompensacijų. Už visą sukauptą elektrą nebus kompensuojama tiems gaminantiems vartotojams, kurie yra garantiniame tiekime, rašo  „Verslo žinios“. Šiems saulės elektrinių savininkams kompensacijų dydį riboja įstatymai. Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje yra apie 175 tūkst. gaminančių vartotojų ir 66 tūkst.

Kovo 31-ąją baigiantis dvejus metus trukusiam saulės elektrinių savininkų elektros kaupimo laikotarpiui, po kurio sukauptas elektros perteklius bus nurašytas ir gali būti kompensuojamas, gyventojams liko savaitė pasiskaičiuoti galimas išmokas bei, esant poreikiui, pakeisti elektros tiekėją, skelbia „Verslo žinios“. Anot portalo, kompensuojama bus už visą sukauptą elektrą, išskyrus tiems, kurie naudojasi garantinio elektros tiekimo sąlygomis, – jų kompensacijų dydį riboja įstatymai.

Energetikos ministerijai mažinant paramą saulės elektrinių savininkams, konservatoriai teigia, kad tokiu žingsniu Vyriausybė atsitraukia nuo nacionalinių energetinės nepriklausomybės tikslų ir ragina užtikrinti reikiamą finansavimą. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad Vyriausybės sprendimai silpnina motyvaciją investuoti į nuosavą elektros gamybą ir kelia abejonių dėl valstybės įsipareigojimų nuoseklumo.

Saulės elektrines kartu kaupikliais įsirengti norintiems gyventojams bus išdalyta dar 10,13 mln. eurų. Energetikos ministerija penktadienį pranešė pratęsianti pernai paskelbtą kvietimą, kuriam anksčiau buvo skirta 5,3 mln. eurų.  „Gyventojų aktyvumas teikiant paraiškas rodo, kad ši priemonė atliepia realų poreikį, todėl papildomas finansavimas leis dar daugiau gyventojų pasinaudoti šia galimybe“, – ministerijos pranešime sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Saulės elektrines kartu kaupikliais įsirengti norintiems gyventojams bus išdalyta dar 10,13 mln. eurų. Energetikos ministerija penktadienį pranešė pratęsianti pernai paskelbtą kvietimą, kuriam anksčiau buvo skirta 5,3 mln. eurų.  „Gyventojų aktyvumas teikiant paraiškas rodo, kad ši priemonė atliepia realų poreikį, todėl papildomas finansavimas leis dar daugiau gyventojų pasinaudoti šia galimybe“, – ministerijos pranešime sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Saulės elektrines turintys ir elektros kaupimo įrenginius jau įsirengę gyventojai nuo lapkričio 11 dienos galės teikti paraiškas paramai. Jiems bus išdalyta iš viso 7,8 mln. eurų.  Energetikos ministerija pranešė inicijavusi papildomą kvietimą. Jį administruos Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Gyventojams, norintiems įsirengti saulės elektrines kartu su kaupimo įrenginiais, bus išdalinta 5,4 mln. eurų paramos.  Energetikos ministerijos inicijuotas bandomasis paramos kvietimas bus paskelbtas spalio 23 dieną, pranešė ministerija.   Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, jog su šia nauja priemone saulės elektrines galės statytis žmonės, kurie anksčiau to negalėjo daryti, nes negavo ESO sąlygų.

Seimo žemės ūkio atstovams nuogąstaujant dėl saulės elektrinių plėtros derlingose teritorijose, energetikos viceministras Airidas Daukšas tikina, kad, norint įgyvendinti 2030 m. numatytus atsinaujinančių išteklių tikslus, tam būtų reikalingas santykinai nedidelis derlingas šalies plotas.

Seimui siūloma įtvirtinti žmonėms palankesnę įmokų, kurias moka saulės, vėjo ir kitų elektrinių vystytojai, paskirstymo gyventojams ar bendruomenėms tvarką.  Pagal ją kompensacijos bus mokamos namų ūkiams, esantiems 1,5 km atstumu nuo veikiančių elektrinių, o ne 5 km, kaip yra dabar.   „Būtent tai užtikrins, kad labiausiai paveikti gyventojai gautų didesnę tiesioginę naudą ir nebeliktų absurdiškai mažų gamybos įmokos išmokėjimų.

Energetikos ministerija skyrė papildomus 9,3 mln. eurų gyventojų saulės elektrinių įrengimui.  Anot ministerijos, kvietime gali dalyvauti gyventojai, įsirengiantys nuosavas saulės elektrines ant namų stogų ar kitoje tinkamoje vietoje. „Gyventojų susidomėjimas parama saulės elektrinėms įsirengti išties didžiulis. Nuo pat saulėto sezono pradžios užtikrinome paramą, ją nuosekliai didinome ir dar skyrėme papildomus 9,3 mln.

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) pasiūlė elektrą gaminantiems vartotojams įvesti papildomąją dedamąją arba numatyti, už kokią kainą tiekėjai iš gaminančių vartotojų elektrą supirktų. Penktadienį apie žadamus pokyčius pasisakė ir energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Socialiniame tinkle ministras Ž. Vaičiūnas teigė norintis nuraminti giminančius vartotojus.

Visiems juridiniams asmenims, vystantiems kaupiklių parkus, neprijungtus prie vėjo ar saulės elektrinių, nuo penktadienio atsiranda galimybė gauti paskolas jų įsigijimui ir įrengimui, skelbia Energetikos ministerija. Bendra paskolų suma savarankiškai veikiantiems energijos kaupimo įrenginiams finansuoti siekia 150 mln. eurų.  Šių projektų finansavime taikoma rinkos palūkanų norma, o paskolos gavėjas turės prisidėti ne mažiau kaip 20 proc. nuosavų lėšų.

Lietuvoje saulės elektrinių rinka per dešimtmetį patyrė precedento neturintį šuolį – nuo vos kelių šimtų instaliuotų įrenginių 2014 metais iki daugiau nei 100 tūkstančių gaminančių vartotojų pernai, rašoma pranešime žiniasklaidai. Ekspertų teigimu, didžioji dalis šio augimo įvyko per pastaruosius penkerius metus.

Vyriausybė nepritaria parlamentarų siūlymui leisti pertekline savo įrengtose jėgainėse pagaminta elektra dalintis su artimais giminaičiais. Dabar nuosavą elektrinę turintys vartotojai turi teisę kaupti ir kompensuoti savo pagamintą elektrą, kai jos pagaminama daugiau negu suvartojama ir dalis atiduodama į tinklą vadinamajam pasaugojimui.

Energetikos ministerija praneša, kad nuosavas saulės elektrines įsirengę ir nuo vasario 25 d. prašymus Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) pateikę gyventojai sulaukė valstybės paramos – 538 gaminantiems vartotojams išmokėta 1,27 mln. eurų parama.  Žygimanto Vaičiūno vadovaujamos ministerijos teigimu, parama išmokėta per rekordiškai trumpą laiką.  „Iškėlėme ambicingą tikslą – užtikrinti, kad gyventojai paramą gautų per 30 dienų.

Seimas antradienį ėmėsi siūlymo leisti savivaldybėms tenkančią mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dalį skirti saulės parkų įrengimui ar dalies jų įsigijimui.

Energetikos ministerija antradienį skelbs daugiau nei 35 mln. eurų paramos kvietimą saulės elektrinių įsirengimui ant namų stogų ar kitoje tinkamoje vietoje.  Pasak ministerijos, šio kvietimo metu pirmą kartą bus taikomas vieno etapo principas – nereikės paramos rezervuoti iš anksto, o mokėjimo prašymai ir kiti dokumentai bus priimami po to, kai gyventojas įsirengs saulės elektrinę. Jei pateikti dokumentai atitiks reikalavimus, parama bus išmokėta per 30 kalendorinių dienų.

Šiuo metu lietuviai vis dažniau renkasi nuosavų namų sklypuose pasistatyti saulės elektrines, taip taupydami energijos išteklius ir gaudami juos natūraliu būdu. Visgi, prieš įsirengiant saulės elektrinę verta pasidomėti, ar tikrai galėsite tai padaryti. Kai kuriose teritorijose, norint pasistatyti saulės elektrinę, yra reikalingi leidimai. Išduoda leidimus Informacija apie saulės elektrinių leidimus savo „Facebook“ puslapyje pasidalijo Krekenavos regioninis parkas.

Atsinaujinančių energijos šaltinių – tokių kaip saulės ir vėjo elektrinės – populiarumas vis labiau auga. Jie itin aktualūs ne tik sprendžiant globalius aplinkosaugos, bet taip pat – ir energetinio saugumo, klimato kaitos bei ekonominio tvarumo iššūkius.

Vilniaus rajone, Rudaminos seniūnijoje, bus statoma 10 megavatų (MW) galios saulės elektrinė, į kurią numatoma investuoti 10 mln. eurų. Projektą įgyvendins rajono tarybos sprendimu steigiama viešoji įstaiga Vilniaus rajono saulės parkas, trečiadienį pranešė savivaldybė. „Norime plėtoti aplinkai draugiškas energetikos technologijas, mažinti energijos nepriteklių.

Nuo trečiadienio juridiniai asmenys, siekiantys įsirengti saulės elektrines iki 500 kW, vėl gali teikti paraiškas paramai gauti. Tam Energetikos ministerija ketina skirti 72,8 mln. eurų. Pranešama, kad parama bus skirta ne tik labai mažoms ir mažoms įmonėms, ūkininkams bei bendrijoms, bet ir vidutinėms įmonėms.

Rugsėjo 4 dieną Lietuvos energetikos agentūra (LEA) pradeda dar vieną kvietimą teikti paraiškas, saulės elektrinėms įsigyti. Pretenduoti į paramą galės labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, tokių įmonių statusą atitinkantys ūkininkai, atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos (AIEB), piliečių energetikos bendrijos (PEB), kurių dalininkais nėra didelės įmonės, ir pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, norintys įgyti AIEB ar PEB statusą, kai jų dalininkais nėra didelės įmonės.

Energetikos ministerija paskelbė 1,9 mln. eurų kvietimą gyvūnų prieglaudoms įsirengti saulės elektrines. Pasak ministerijos, jau yra patvirtinti ir pirmieji keturi projektai. Parama pasinaudojo Beglobių gyvūnų labdaros ir paramos fondas, „Nuaras“, „Šilutės beglobiai“ ir „Būk mano draugas“. Skelbiama, kad trys iš šių beglobių gyvūnų prieglaudų įsirengs nuosavas saulės elektrines, o viena įsigis elektrinės dalį iš nutolusio saulės parko.

Saulėtą ir vėjuotą sekmadienį dėl didelės atsinaujinančių išteklių jėgainių gamybos, elektros kainos 12 valandų buvo neigiamos, skelbia „Litgrid“. Tuo metu rugpjūčio 19–25 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 2 proc. nuo 106 Eur / MWh iki 103 Eur / MWh.

Saulės elektrines įsirengę gyventojai džiaugiasi sumažėjusiomis sąskaitomis už elektros energiją, tačiau ekspertai pastebi, kad sutaupyti galima dar daugiau, kai šie įrenginiai veikia kartu su energijos kaupikliais. Esą tai garantuoja, jog šviesiuoju paros metu elektrinių sugeneruotą energiją būtų galima naudoti ir kitu metu, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Gyventojai antradienį gali kreiptis dėl paramos saulės elektrinėms įsirengti arba padidinti jau turimų galią – tam skirta 40 mln. eurų.  Paramos dydis įsirengiant naują saulės elektrinę siekia 254,93 Eur už 1 kW įrengtosios galios. O didinant esamos elektrinės įrengtąją galią – 191,99 Eur už 1 kW įrengtosios galios. Maksimali įrengtosios galios suma vienam elektros vartojimo objektui, už kurią bus skiriama parama, negali viršyti 10 kW.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) antadienį skelbs papildomą kvietimą saulės elektrinėms, kuris yra trečiasis ir iki šiol didžiausias šiais metais. Po šito kvietimo numatomas naujas šaukimas tik kitų metų pavasarį, primena „SoliTek“. Trečiojo kvietimo biudžetas – 40 mln. eurų. Elektrinių įsirengimui namų ūkiuose Sostinės regione skirta 13,4 mln. eurų, o Vidurio ir vakarų Lietuvoje – beveik 25 mln. eurų. Saulės elektrinių galios didinimui Sostinės regione numatyta 560 tūkst.

Už poros savaičių, birželio 11 dieną, gyventojai sulauks naujo paramos kvietimo nuosavoms saulės elektrinėms įsirengti arba padidinti jau turimų saulės elektrinių galią. Iš viso tam bus skirta 40 mln. eurų. „Nuo 2020-ųjų saulės energetikos apimtys išaugo 8 kartus ir svarbiausiu tokio augimo veiksniu tapo gaminantys vartotojai.

Dėl permainingų orų bei toliau augusios saulės elektrinių gamybos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje balandį mažėjo 12 proc. iki 60 eurų už megavatvalandę (MWh), antradienį pranešė šalies elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovės Aistės Krasauskienės, daugiausia įtakos elektros kainoms turėjo augusi saulės jėgainių gamyba, orų pokyčiai ir užsitęsę branduolinių reaktorių remontai Šiaurės šalyse.

Praėjusią savaitę vėjo jėgainės ir saulės elektrinės pagamino dvigubai daugiau elektros nei prieš savaitę. Iš viso per savaitę Lietuvoje pagaminta 71 proc. reikalingos elektros energijos. Taip pat dėl šiltų orų ir Velykų reikšmingai mažėjo elektros suvartojimas, prie mažesnių kainų iš dalies prisidėjo ir „LitPol Link“ jungties atjungimas.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ įvertinusi naujus saulės ir vėjo jėgainių bei kaupimo įrenginių vystytojų prašymus prisijungti prie perdavimo tinkle, preliminariai rezervavo 3,4 GW galią ir pasiūlė sudaryti ketinimų protokolus. Skelbiama, kad įvertinus per pastarąjį prašymų teikimo ciklą – nuo gruodžio 7 d. iki kovo 6 d. – tinkamai pateiktus ir išnagrinėtus prašymus, perdavimo tinkle atsinaujinančios energetikos projektams rezervuota 3360 MW leistina generuoti galia.

Labai mažos, mažos įmonės, ūkininkai, atsinaujinančių išteklių energijos ir piliečių energetikos bendrijos kovo 6 dieną galės teikti paraiškas 62 mln. eurų vertės paramai saulės elektrinėms iki 500 kilovatų (kW) įsirengti. Parama skiriama iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF), ją dministruos Lietuvos energetikos agentūra (LEA), pranešė Energetikos ministerija. Įmonėms bei ūkininkams valstybė kompensuos iki 35 proc. išlaidų, o bendrijoms – iki 45 proc.

Dalis „Ignitis“ privačių ir verslo klientų, įsigijusių saulės elektrines nutolusiuose parkuose ar įsirengusių jas ant stogo, pagamino daugiau elektros energijos nei reikia jų individualiems ar verslo poreikiams. Už sukauptą energijos perteklių, gyventojai ir verslas gali gauti kompensaciją, rašoma bendrovės pranešime spaudai.

Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) antradienį pradėjus priimti paraiškas paramai gyventojų saulės elektrinėms įsirengti, tam skirta 12 mln. eurų suma išdalinta per pusantros valandos, sako APVA atstovė  Eglė Pliuskuvienė. „Kvietimas startavo apie 8 valandą, o uždarytas buvo apie pusę dešimt“, – BNS antradienį sakė APVA Komunikacijos skyriaus vadovė.  Jos teigimu, norinčiųjų buvo tiek, kad APVA interneto puslapio veikla sulėtėjo, tačiau sistemos apkrovą atlaikė.

„Elektrum“ prekės ženklą Lietuvoje naudojanti Latvijos valstybinė energetikos grupė „Latvenergo“ šiemet planuoja pastatyti 100 megavatų (MW) bendros galios saulės elektrinių parkus, daugiausia – Latvijoje. Pasak „Latvenergo“ saulės energetikos plėtros vadovo Ivaro Inkinio, saulės elektrinių parkai kaip energijos šaltinis laikui bėgant taps lygiaverčiai kitiems grupės gamybos pajėgumams – hidroelektrinės ir šiluminėms elektrinėms.

Kauno apylinkės teismas praneša investavęs į nutolusią saulės elektrinę. Įrenginio, jo aptarnavimo ir priežiūros sutarties vertė –  134 850 Eur, nupirkto įrenginio galia – 150.00 kW. Teismas nurodo, jog skaičiuojama, kad dėl įsigytos elektrinės bus pagaminta iki trečdalio visiems Kauno apylinkės teismo rūmams (esantiems Kauno, Kėdainių, Jonavos ir Kaišiadorių miestuose) reikalingos energijos. „Įsigyta nutolusi saulės elektrinė yra visų bendro indėlio rezultatas.

Energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“ Šalčininkuose plėtos 65 megavatų (MW) galios saulės elektrinių parką. Investicijos į jį sieks 38 mln. eurų, o elektrą parkas gaminti pradės 2025 metais. Pasak įmonės vadovo Martyno Gigos, Šalčininkų projektas papildys jau anksčiau Klaipėdos ir Rokiškio rajonuose pradėtus vystyti 91 ir 26 MW saulės elektrinių parkus, į kuriuos bendrovė investuos beveik 80 mln. eurų.

Jurbarko rajono mokykla iš ESO gavo milijono eurų sąskaitą už saulės elektrinės prijungimą į tinklą. Mokykla tokių pinigų neturi, tad mokėti nesutinka. Po mėnesį trukusių derybų ESO galų gale sutiko prijungti mokyklos elektrinę nemokamai, tačiau triskart apribos galią. Po šio skandalo energetikos ministras jau žada kone 100 mln. eurų skirti ESO tinklui atnaujinti vietovėse, kuriose didžiausios eilės prisijungti saulės elektrines.

Nuosavą saulės elektrinę įrengti planuojanti Smalininkų technologijų ir verslo mokykla neprivalės mokėti už elektros tinklo rekonstrukciją Jurbarko rajone, pranešė elektros ir gamtinių dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Bendrovės atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė sako, kad už prijungimą papildomai mokėti nereikės dėl to, kad mokykla į tinklą atiduos tik trečdalį saulės elektrinės pagamintos energijos.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) praneša, kad antradienį, gavusi paraiškų visai gyventojams saulės elektrinių įsigijimui skirtai 8 mln. Eur sumai, kvietimą sustabdė. Nurodoma, kad artimiausiais mėnesiais planuojamas paskelbti dar vienas kvietimas saulės elektrinėms įsirengti namų ūkiuose. Gyventojai, pagal šį kvietimą teikdami paraišką, turėjo atsižvelgti į tai, ar įsirengiama nauja saulės elektrinė, ar tik didinama esamos elektrinės galia.

Pastaruoju metu gyventojai buvo skatinami įsirengti saulės elektrines ir tapti gaminančiais vartotojais. Esą taip darydami jie ne tik prisideda prie švaresnės aplinkos, bet ir gauna mažesnes sąskaitas už elektrą. Vis dėlto tūkstančiai gyventojų liko šokiruoti, kai praėjusią savaitę gavo laiškus iš Elektros skirstymo operatoriaus (ESO), kuriam permokėjo milijonus eurų. Juose gaminantiems vartotojams pranešama apie daug blogesnes sąlygas ir kainas, kurios bus taikomos nuo kitų metų pradžios.