• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Olandijos finansų ministras Jeroenas Dijsselbloemas, palyginti naujokas Europos Sąjungos (ES) politikoje, šiuo metu laikomas favoritu užimti euro grupės, kurią sudaro 17 euro zonos narių finansų ministrai, vadovo postą, rašo Vokietijos naujienų portalas „Der Spiegel“. Oficialus pranešimas dėl vadovo pasikeitimo bus pateiktas tik sausio 21 dieną, bet Briuselyje ir kitose euro zonos valstybių sostinėse 46-erių Olandijos finansų ministras jau atvirai laikomas paskirtu dabartinio euro grupės vadovo, Liuksemburgo ministro pirmininko Jeano-Claude‘o Junkcerio įpėdiniu. Trečiadienį Olandijos centro dešinės Darbo partijos atstovas Paryžiuje susitiko su Prancūzijos finansų ministru Pierre‘u Moscovici. Prancūzijos prezidento Francois Hollande‘o socialistų vyriausybė turėjo tam tikrų abejonių dėl J. Dijsselbloemo, kuris Olandijoje vadovavo griežtai taupymo programai. Kol kas nebuvo jokių pranešimų apie šį susitikimą. Manoma, kad Prancūzijos valdžia dar nėra pasirengusi viešai pripažinti J. Dijsselbloemo pasiekimų. Vis dėlto vietos apžvalgininkai tvirtina, kad finansų ministrams pavyko pasiekti susitarimą. „J. Dijsselbloemas turi viską, ko nori P. Moscovici, - rašė Prancūzijos verslo dienraštis „La Tribune“. – Kaip ir P. Moscovici, jis yra protingas kairiųjų pažiūrų žmogus.“ Būdamas euro grupės vadovu, kaip teigia „Der Spiegel“, J. Dijsselbloemas pirmiausiai turės patvirtinti savo vardą prieš Vokietijos gyventojus ir šalies vyriausybę. Taupymo šalininkas ir reformatorius J. Dijsselbloemas laikomas reformų ir taupymo šalininku. Tai savybės, kurios gali jam padėti užsitarnauti Vokietijos vyriausybės palankumą. Anksčiau Vokietija reikalavo, kad naujasis euro grupės vadovas būtų iš tos šalies, kuri turi aukščiausią skolinimosi reitingą, tačiau tai smarkiai susiaurina potencialių kandidatų sąrašą. Be Vokietijos geriausią įvertinimą turi tik Liuksemburgas, Suomija ir Nyderlandai. Po to, kai Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaueble susilaukė priešiškumo iš Paryžiaus, J. Dijsselbloemas Vokietijai tapo antru geriausiu kandidatu. Olandijos vyriausybę Berlynas laiko labiausiai patikimu sąjungininku sprendžiant euro krizės problemas. Būtent todėl taip ramiai vertinamas faktas, kad Olandijos finansų ministras neturi daug patirties. Dar praėjusių metų lapkritį J. Dijsselbloemas buvo paskirtas Olandijos finansų ministru ir tapo gerai žinomu Europos politinėje arenoje. Prieš tai jis buvo partijos atstovas švietimo klausimais ir palyginti nežinomas net ir pačioje Olandijoje. Į dienraščių antraštes jis patekdavo tik dėlto, kad buvo aršus smurto kompiuteriniuose žaidimuose kritikas. Nepastebimas kandidatas iš mažos šalies Žemės ūkio ekonomistas turi įdėti dar daug pastangų, jei nori tapti bene svarbiausios institucijos kovoje prieš skolų krizę vadovu. Jo patirties stoka smarkiai išskiria jį nuo patyrusio pirmtako J. C. Junckerio, kuris šioje srityje dalyvavo nuo pat vieningos valiutos atsiradimo. J. Dijsselbloemas nežinomumas greičiausiai netaps jo trūkumu. Priešingai, Europoje nepastebimi kandidatai iš mažų valstybių paprastai tampa sėkmingais bendrijos kūrėjais. Belgijos atstovas Hermanas van Rompuy buvo nežinomas kandidatas 2009 metais, kai netikėtai buvo išrinktas pirmuoju Europos Tarybos prezidentu. Tuo metu jis buvo sutiktas skeptiškai, bet netrukus įrodė esąs kvalifikuotas galios tarpininkas, ypač todėl, kad nuo pat pradžių nebuvo laikomas vienos valstybės ar nuomonės šalininkas. J. Dijsselbloemas puikiai moka anglų kalbą, Airijoje įgijo verslo administravimo magistro laipsnį. Taip pat teigiama, kad jis yra geras klausytojas, tačiau politikoje tai paprastai laikoma nenuoširdžiu komplimentu. ES vyriausioji užsienio reikalų ir saugumo politikos įgaliotinė Catherine Ashton taip pat buvo vertina už gebėjimą išklausyti, bet vėliau susilaukė priekaištų dėl silpnų lyderystės įgūdžių bei ateities vizijos stokos. Vis dėlto aukščiausi euro grupės pareigūnai neabejotinai turi pasižymėti puikiais derybiniais įgūdžiais. Šiame poste nėra labai daug formalių pareigų, o sėkmė daugiausiai priklauso nuo vadovo diplomatinių sugebėjimų. Dėl to W. Schaueble kandidatūra buvo ginčytina – buvo baiminamasi, kad didelės šalies atstovas pirmiausiai sieks ginti nacionalinius interesus. Šio priekaišto J. Dijsselbloemui girdėti greičiausiai neteks.

Olandijos finansų ministras Jeroenas Dijsselbloemas, palyginti naujokas Europos Sąjungos (ES) politikoje, šiuo metu laikomas favoritu užimti euro grupės, kurią sudaro 17 euro zonos narių finansų ministrai, vadovo postą, rašo Vokietijos naujienų portalas „Der Spiegel“. Oficialus pranešimas dėl vadovo pasikeitimo bus pateiktas tik sausio 21 dieną, bet Briuselyje ir kitose euro zonos valstybių sostinėse 46-erių Olandijos finansų ministras jau atvirai laikomas paskirtu dabartinio euro grupės vadovo, Liuksemburgo ministro pirmininko Jeano-Claude‘o Junkcerio įpėdiniu. Trečiadienį Olandijos centro dešinės Darbo partijos atstovas Paryžiuje susitiko su Prancūzijos finansų ministru Pierre‘u Moscovici. Prancūzijos prezidento Francois Hollande‘o socialistų vyriausybė turėjo tam tikrų abejonių dėl J. Dijsselbloemo, kuris Olandijoje vadovavo griežtai taupymo programai. Kol kas nebuvo jokių pranešimų apie šį susitikimą. Manoma, kad Prancūzijos valdžia dar nėra pasirengusi viešai pripažinti J. Dijsselbloemo pasiekimų. Vis dėlto vietos apžvalgininkai tvirtina, kad finansų ministrams pavyko pasiekti susitarimą. „J. Dijsselbloemas turi viską, ko nori P. Moscovici, - rašė Prancūzijos verslo dienraštis „La Tribune“. – Kaip ir P. Moscovici, jis yra protingas kairiųjų pažiūrų žmogus.“ Būdamas euro grupės vadovu, kaip teigia „Der Spiegel“, J. Dijsselbloemas pirmiausiai turės patvirtinti savo vardą prieš Vokietijos gyventojus ir šalies vyriausybę. Taupymo šalininkas ir reformatorius J. Dijsselbloemas laikomas reformų ir taupymo šalininku. Tai savybės, kurios gali jam padėti užsitarnauti Vokietijos vyriausybės palankumą. Anksčiau Vokietija reikalavo, kad naujasis euro grupės vadovas būtų iš tos šalies, kuri turi aukščiausią skolinimosi reitingą, tačiau tai smarkiai susiaurina potencialių kandidatų sąrašą. Be Vokietijos geriausią įvertinimą turi tik Liuksemburgas, Suomija ir Nyderlandai. Po to, kai Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaueble susilaukė priešiškumo iš Paryžiaus, J. Dijsselbloemas Vokietijai tapo antru geriausiu kandidatu. Olandijos vyriausybę Berlynas laiko labiausiai patikimu sąjungininku sprendžiant euro krizės problemas. Būtent todėl taip ramiai vertinamas faktas, kad Olandijos finansų ministras neturi daug patirties. Dar praėjusių metų lapkritį J. Dijsselbloemas buvo paskirtas Olandijos finansų ministru ir tapo gerai žinomu Europos politinėje arenoje. Prieš tai jis buvo partijos atstovas švietimo klausimais ir palyginti nežinomas net ir pačioje Olandijoje. Į dienraščių antraštes jis patekdavo tik dėlto, kad buvo aršus smurto kompiuteriniuose žaidimuose kritikas. Nepastebimas kandidatas iš mažos šalies Žemės ūkio ekonomistas turi įdėti dar daug pastangų, jei nori tapti bene svarbiausios institucijos kovoje prieš skolų krizę vadovu. Jo patirties stoka smarkiai išskiria jį nuo patyrusio pirmtako J. C. Junckerio, kuris šioje srityje dalyvavo nuo pat vieningos valiutos atsiradimo. J. Dijsselbloemas nežinomumas greičiausiai netaps jo trūkumu. Priešingai, Europoje nepastebimi kandidatai iš mažų valstybių paprastai tampa sėkmingais bendrijos kūrėjais. Belgijos atstovas Hermanas van Rompuy buvo nežinomas kandidatas 2009 metais, kai netikėtai buvo išrinktas pirmuoju Europos Tarybos prezidentu. Tuo metu jis buvo sutiktas skeptiškai, bet netrukus įrodė esąs kvalifikuotas galios tarpininkas, ypač todėl, kad nuo pat pradžių nebuvo laikomas vienos valstybės ar nuomonės šalininkas. J. Dijsselbloemas puikiai moka anglų kalbą, Airijoje įgijo verslo administravimo magistro laipsnį. Taip pat teigiama, kad jis yra geras klausytojas, tačiau politikoje tai paprastai laikoma nenuoširdžiu komplimentu. ES vyriausioji užsienio reikalų ir saugumo politikos įgaliotinė Catherine Ashton taip pat buvo vertina už gebėjimą išklausyti, bet vėliau susilaukė priekaištų dėl silpnų lyderystės įgūdžių bei ateities vizijos stokos. Vis dėlto aukščiausi euro grupės pareigūnai neabejotinai turi pasižymėti puikiais derybiniais įgūdžiais. Šiame poste nėra labai daug formalių pareigų, o sėkmė daugiausiai priklauso nuo vadovo diplomatinių sugebėjimų. Dėl to W. Schaueble kandidatūra buvo ginčytina – buvo baiminamasi, kad didelės šalies atstovas pirmiausiai sieks ginti nacionalinius interesus. Šio priekaišto J. Dijsselbloemui girdėti greičiausiai neteks.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų