Naujienų portalo tv3.lt kalbintos vestuvių planuotojos pasakojo, kad jaunųjų pasirinkimai būna patys įvairiausi: nuo burgerių vidury nakties iki ekskursijų ar laužų miške. Tad kiek visa tai kainuoja?
Kiek kainuoja vestuvės?
Renginių ir vestuvių planuotoja, „Atwedding.lt“ įkūrėja Agata Tomaševskaja nurodė, kad kai kurios poros planuoja šventę už 20 tūkst. eurų su 60 svečių, kitos išleidžia ir 90 tūkst. eurų, kviesdamos vos 30 artimiausių žmonių.
Prekės ženklo „Wedding Stories LT“ įkūrėja, vestuvių planuotoja Živilė Bugailiškytė skaičiavo, kad šiemet mažiausia vestuvių šventei skirta suma siekė apie 15 tūkst. eurų, didžiausia – 45 tūkst. eurų. O tiek gali kainuoti dviejų kambarių butas, pavyzdžiui, Prienuose.
Ji pastebi, kad beveik visos poros galiausiai išleidžia 2–3 tūkst. eurų daugiau, nei planavo, kadangi atsiranda papildomų norų: „Vidutinis vestuvių biudžetas svyruoja nuo 20 iki 25 tūkst. eurų.“
„Vestuvių verslo mokyklos“ įkūrėja Inga Klimienė 2024 m. atliko 350 sužadėtinių apklausą, kuri parodė, kad dažniausiai (38,8 proc. apklaustųjų) vestuvėms planuoja išleisti 5 tūkst.–10 tūkst. eurų.
Taip pat nemažai apklaustųjų (29,9 proc.) ketina skirti 11 tūkst.–15 tūkst. eurų.
13,3 proc. teigė planuojantys 16 tūkst.–20 tūkst. eurų biudžetą, 10,4 proc. – iki 5 tūkst. eurų.
Tik labai maža dalis sužadėtinių žada išleisti 21 tūkst.–25 tūkst. ar 26 tūkst.–30 tūkst. eurų, o mažiausiai apklaustųjų teigė, kad vestuvėms skirs 31 tūkst. ar 41 tūkst. eurų ir daugiau.
Kam jaunieji išleidžia daugiausia pinigų?
Ž. Bugailiškytė nurodė, kad daugiausia pinigų tenka vietos nuomai, maitinimui ir gėrimams – tai gali sudaryti iki 40 proc. viso vestuvių biudžeto.
Ypač, jei pasirenkama prabangi vieta (viešbutis, vila ir pan.), yra daug svečių, kuriuos reikės maitinti, aptarnauti.
Ji vardijo, kad toliau sektų muzikinė programa, kadangi gyvo garso grupė, DJ, žinomas atlikėjas, garso ir šviesų techninė komanda kainuoja gana daug.
Anot pašnekovės, reikšminga biudžeto dalis būna skiriama ir dekorui: floristinėms kompozicijoms, stalo dekorui, šviesoms ir pan.
I. Klimienė pridūrė, kad kai kurie jaunieji didžiausią dalį biudžeto skiria žiedams, kiti – įspūdingai šventės vietai, treti – dekorui, pramogoms, vedėjams, fotografui.
O A. Tomaševskaja paminėjo, kad čia yra svarbūs jaunavedžių prioritetai: „Vieniems svarbiausia – gyva muzika ir įspūdinga programa, kitiems – tiesiog jauki atmosfera, skanus maistas ir artimųjų draugija.
Vestuvinė suknelė taip pat gali kainuoti labai skirtingai: vienos nuotakos randa variantą už kelis šimtus eurų, kitos pasirenka išskirtinį dizainą / dizainerį ir už ją sumoka net 10 tūkst. eurų ar daugiau.“
Kiek einant į vestuves dėti į vokelį?
I. Klimienė aiškino, kad svarstant, kiek pinigų dovanoti, reikėtų atsižvelgti į savo maitinimo ir apgyvendinimo kaštus – bent tokio dydžio dovana turėtų būti:
„Artimesni giminaičiai (vestuvėse – tėvai ar liudininkai, krikštynose – seneliai ar krikšto tėvai) tradiciškai dovanoja didesnes dovanas.“
Ž. Bugailiškytė atkreipė dėmesį, kad dalyvavimas vestuvėse dažnai reiškia ir papildomas išlaidas: aprangai, šukuosenai, makiažui, transportui ir pan.
„Jei, viską sudėjus, galite sau leisti skirti didesnę pinigų sumą, siūlyčiau orientuotis į 150–200 eurų vienam asmeniui. Bet, prieš galvojant apie dovaną, svarbu įsivertinti savo finansines galimybes“, – nurodė vestuvių planuotoja.
Tuo metu A. Tomaševskaja vardijo, kad reikia įvertinti, ar esate kviečiami su nakvyne, ar šventėje būsite visą dieną, ar vestuvės vyksta užsienyje ir pan. Jei jaunieji investuoja į svečių patogumą, dovana gali būti didesnė.
Vis tik ji pabrėžė, kad vestuvės – tai meilės šventė, o ne finansinė ataskaita, tad svarbiausia dovana yra nuoširdūs žodžiai, dalyvavimas, kad šventė įsimintų ilgam:
„Dažnai sulaukiu skambučių iš svečių su klausimu, kiek įdėti į voką. O aš visada sakau – tiek, kiek galite sau leisti. Visi turime skirtingas galimybes ir niekas neturėtų jaustis spaudžiamas.“
Ar ir kaip dažnai vestuvės atsiperka?
Ž. Bugailiškytė pabrėžė, kad klausimas, ar vestuvės atsipirks, neturėtų būti pagrindinis planuojant šventę, kadangi jaunieji investuoja į patirtį, prisiminimus, emocijas.
A. Tomaševskaja antrino, kad su požiūriu, ar atsipirks, geriau išvis šventės nekelti, kadangi finansine prasme apskritai jokios šventės neatsiperka. Anot jos, pinigai – uždirbami, o prisiminimai lieka visam gyvenimui.
I. Klimienė pritarė, kad vestuvių nereikėtų „matuoti“ pagal atsipirkimą iš dovanų, nes gali būti visaip.
Tuo metu „Wedding Stories LT“ įkūrėja paminėjo, kad atsiperkamumas priklauso nuo šventės formato, tiekėjų sąstato ir vietos, kurioje ji vyksta.
Jei šventė vyksta mažame miestelyje, atsipirkimo galimybė išauga, nes vietiniai tiekėjai (nuoma, maitinimas, dekoras) ten kainuoja ženkliai mažiau.
O I. Klimienė pateikė pavyzdį: jeigu jaunieji organizuoja aukšto lygio vestuves už 50 tūkst. eurų ir pakviečia 20 žmonių, tikrai kiekvienas svečias neįteiks vokelyje po 2,5 tūkst. eurų.
Ir, net jei tie patys jaunieji 20 asmenų šventei išleistų 10 tūkst. eurų (kas yra mažiausias biudžetas tokiai šventei), tai klausimas, ar tikrai svečiai suneštų po 500 eurų.
„Man atrodo, vestuves reikia planuoti pagal savo kišenę, nesitikint grąžos iš svečių“, – patarė „Vestuvių verslo mokyklos“ įkūrėja.
Kaip lietuviai švenčia vestuves – tradicijos nyksta?
„Atwedding.lt“ įkūrėja pastebi nestandartinius porų sprendimus, pvz.: vestuvės – kaip mini festivalis su daugybe pramogų vaikams ar įkvėptos itališkos kultūros, dalijantis maistu nuo bendrų stalų.
Anot jos, vis daugiau užsienyje gyvenančių lietuvių renkasi kelių, pvz., 3 dienų šventes su įvairiomis veiklomis, ekskursijomis, lietuviškų tradicijų pažinimu svečiams.
Ž. Bugailiškytė pasakojo, kad šiemet tarp jaunųjų masiškai populiarėja burgerių valgymas vidurnaktį, prisimenant grįžimą iš miesto po vakarėlio, prieš tai užsukant į greito maisto užkandinę.
Ji pastebi, kad išlieka tik keletas tradicinių momentų: židinio įteikimas, torto pjovimas, šokis.
Nebelieka atskiros sveikinimo dalies, vietoje jaunųjų sutikimo svečius sutinka jie patys, mažiau dėmesio skiriama svečių užimtumui, daugiau – gerai muzikai, bendravimui, vakarėliui. Dažniau švenčiama restoranuose, viešbučiuose.
I. Klimienė vardijo, kad populiarėja mažesnės vestuvės iki 30 žmonių, jaunavedžiai taupo dekoracijoms, renkasi minimalistinį stilių, aplinkai draugiškus produktus, vietoje gėlių – džiovinti augalai, žvakės, LED instaliacijos.
Ji pamini, kad Z karta negaili tūkstančių eurų nuotraukoms, vestuves švenčia miškuose, pajūryje, užsienyje, industrinėse ar loftų tipo erdvėse su maisto furgonais, laužais, renkasi patogius drabužius vietoje prabangių suknelių ir kostiumų.
Pašnekovės paminėjo – nors bažnytinė santuoka dar yra svarbi daugumai, vis dažniau jaunavedžiai renkasi vestuves gamtoje ar humanistinę ceremoniją kviečiantis metrikacijos darbuotoją.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
