REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nepavydėtinos oro sąlygos žiemos metu kelia papildomų sunkumų vairuotojams ne tik kelyje, bet ir paliekant automobilį stovėjimo vietoje. Pavyzdžiui, jeigu kelio ženklinimas bus apsnigtas, tačiau statyti automobilį toje vietoje vairuotojams negalima, ar už tai vairuotojams gali būti skiriama ir bauda?

Nepavydėtinos oro sąlygos žiemos metu kelia papildomų sunkumų vairuotojams ne tik kelyje, bet ir paliekant automobilį stovėjimo vietoje. Pavyzdžiui, jeigu kelio ženklinimas bus apsnigtas, tačiau statyti automobilį toje vietoje vairuotojams negalima, ar už tai vairuotojams gali būti skiriama ir bauda?

REKLAMA

Kelių eismo taisyklės (KET) nustato eismo keliais tvarką. Jei automobilis pastatomas neleistinoje vietoje, tokiu atveju taip pat gali būti skiriama administracinė atsakomybė. 

Tačiau paaiškinama, kad kai kuriais atvejais baudos mokėtis gali ir nereikėti, nors automobilį palikote toje vietoje, kur stovėti nėra leidžiama.

Kada mokėti nereikėtų?

Socialiniame tinkle užvirė diskusija, ar vairuotojams grėstų bauda tuo atveju, jeigu automobilis buvo paliktas neįgaliesiems skirtoje vietoje, kai kelio ženklinimo nesimatė, nes jis buvo apsnigtas.

REKLAMA
REKLAMA

Tuo metu teisininkas Andrius Bubulis naujienų portalui tv3.lt priminė, ką sako KET 8 punktas: „Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede <...>".

REKLAMA

Todėl, pasak teisininko, asmeniui neturėtų ir negalėtų būti taikoma administracinė atsakomybė už galimai padarytą nusižengimą.

„Jeigu kelio ženklinimas buvo apsnigtas ir jo nesimatė, tuomet akivaizdu, kad asmuo nebuvo tinkamai informuotas apie šioje stovėjimo vietoje esantį ribojimą ir nežinojo bei negalėjo numanyti, kad ši stovėjimo vieta skirta būtent neįgaliesiems“, – paaiškino A. Bubulis.

Tiesa, tai bauda gali būti skiriama tuo atveju, jeigu šalia bus papildoma informacija, kurią vairuotojas galės įžiūrėti. Pavyzdžiui, jei kelio ženklas, stovintis šalia įvažiavimo į aikštelę, bus neapsnigtas.

REKLAMA
REKLAMA

„Jei ši stovėjimo vieta buvo paženklinta ir kelio ženklais ir/ar papildomomis lentelėmis (ir, žinoma, jeigu kelio ženklai ir/ar papildomos lentelės nebuvo apsnigtos), kurios informuoja, kad stovėjimo vieta skirta tik KET nustatytą skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms, tuomet apsnigtas kelio ženklinimas įtakos užfiksuotam nusižengimui neturi“, – sakė A. Bubulis.

Vairuotojai gali pateikti skundą

Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė vairuotojams primena, kad jeigu kyla abejonių dėl paskirtos baudos, galima pateikti skundą tai institucijai, kuri ir priėmė sprendimą nubausti asmenį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

O tai, pasak policijos atstovės, galima padaryti ir internetiniame „epaslaugų“ portale

„ Asmenys, šiame portale užpildę esančias formas administracinių nusižengimų bylose, gali pateikti paaiškinimus ir savo skundus.

Prisijungę gyventojai gali matyti visus savo prasižengimus ir net pranešti apie fizinius ar juridinius asmenis, kurie nusižengimo metu valdė jiems priklausančias transporto priemones“, – paaiškino J. Liutkienė. 

Policija primena, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, neturint teisės sustoti ir stovėti tokiose vietose, užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 iki 180 eurų.

REKLAMA

Žūčių skaičius keliuose padidėjo

LKPT jau anksčiau skelbė, kad kelerių pastarųjų metų eismo įvykių statistikos duomenys rodo, kad nors žūčių keliuose skaičius pernai augo, bet ikipandeminio laikotarpio nepasiekė. 2023 m. įvyko vos keliais eismo įvykiais daugiau, sužeistųjų skaičius šiek tiek mažesnis, tačiau, palyginti su 2022 m., žuvo apie 30 proc. daugiau asmenų. Pavojingiausia eismo dalyviams diena – penktadienis: įvyko 492 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. 

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys sako, kad pernai ne visi transporto priemonių vairuotojai buvo atsargūs ir atidūs kelyje, dažnai viršijo leistiną važiavimo greitį, nesutelkė dėmesio į aplinką, daug ir nedrausmingų pėsčiųjų, dėl to žuvusiųjų skaičius, tenkantis 1 mln. gyventojų, pernai išaugo iki 55. 

REKLAMA

Eismo įvykių informacinės sistemos 2024 m. sausio 15 d. duomenimis, per 2023 m. Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 160 žmonių. Palyginti su 2019 m., kai eismas nė kiek nebuvo apribotas ir sustabdytas, eismo įvykių, žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius pastaruosius ketverius metus mažėja. Šalies keliuose pernai žuvo apie 14 proc. mažiau žmonių nei 2019 m., tačiau palyginti su 2022 m., žuvusiųjų skaičius pernai išaugo daugiau kaip 30 proc., o palyginti su 2021 m. – 9 proc. 

Dažniau žūsta vyrai ir transporto priemonių vairuotojai 

Iš viso pernai keliuose žuvo 160 asmenų – 124 vyrai ir 36 moterys, iš jų: 64 automobilių ir 19 motociklų vairuotojų, 23 keleiviai, 11 dviratininkų ir 33 pėstieji. 34 proc. asmenų žuvo tamsiuoju paros metu. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dėl neblaivių transporto priemonių vairuotojų kaltės žuvo 10 asmenų (2022 m. – 15), dėl neblaivių ir neturinčių teisės vairuoti asmenų kaltės – 4 (2022 m. – 9). 

Daugiausia žuvusiųjų Vilniaus ir Kauno apskrityse – atitinkamai 34 ir 21 asmuo. Labiausiai žuvusiųjų skaičius išaugo Kauno apskrityje – nuo 17 atvejų 2022 m. iki 26 atvejų 2023 m. 

Žuvo 15 nepilnamečių (10 berniukų ir 5 mergaitės): 8 keleiviai, 3 pėstieji, 2 mopedų (motociklų) vairuotojai, keturračio motociklo ir dviračio vairuotojai. Jauniausias jų – 7 mėnesių berniukas (automobilio keleivis). Daugiausia žuvusiųjų (34) yra vyresni nei 65 metų asmenys. 

REKLAMA

Greitis pražudo vairuotojus ir sužaloja nekaltus žmones 

Vertindami pirmines eismo įvykių aplinkybes, policijos pareigūnai nurodo, kad pagrindinė eismo dalyvių žūtimi pasibaigusių nelaimių keliuose priežastis yra greitis. 33 proc. visų avarijų keliuose, kai buvo viršytas leistinas važiavimo greitis ar nebuvo pasirinktas saugus važiavimo greitis, baigėsi eismo dalyvių žūtimi.

Kitos 3 pagrindinės eismo įvykių priežastys: saugaus atstumo nesilaikymas (9 proc.), pėsčiųjų padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, dėl kurių įvyko eismo įvykiai ir žuvo žmonės (8 proc.), ir pėsčiųjų nepraleidimas pėsčiųjų perėjoje ar kitų pareigų pėstiesiems nevykdymas (5 proc.). 

REKLAMA

Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino važiavimo greičio, o pasirinkdamas sau tinkantį važiavimo greitį turi atsižvelgti į kelis svarbius dalykus: važiavimo sąlygas (ypač vietovės reljefą, paros metą), kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas ir eismo intensyvumą. Tik tada jis galės sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties ir sugebės sulėtinti greitį, prireikus sustos, suvaldys automobilį ir išvengs nelaimės. 

Nedaug pakito eismo įvykių ir sužeistųjų skaičiai 

2023 m. įvyko kiek mažiau nei 2019 m. įskaitinių eismo įvykių – 2 863 (2019 m. – 3 178) ir skaičiuojama mažiau sužeistųjų – 3 279 (2019 m. – 3 759). 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Palyginti su 2022 m., eismo įvykių nepadaugėjo nė vienu procentu, sužeistųjų – 1,8 proc. mažiau (2022 m. – 3 340). Pastaruosius šešerius metus vidutiniškai įvyksta apie 2 900 įskaitinių eismo įvykių. 

Vykdydama vieną iš pagrindinių savo uždavinių – eismo automobilių keliais kontrolę, per pirmąjį 2024 m. pusmetį Lietuvos policija iš viso surengs 38 tikslines policines prevencines eismo dalyvių kontrolės priemones, atidžiau stebės eismo dalyvius ir sieks išaiškinti šiurkščius ir pavojų saugiam eismui keliančius KET pažeidimus. S

uplanuota sustiprinta pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo, blaivumo ir greičio bei pėsčiųjų elgesio kontrolė. Prevencinės priemonės bus vykdomos valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose, kelių policijos pareigūnai dirbs viešuoju, neviešuoju ir mišriuoju patruliavimo būdu. Penkios priemonės inicijuotos Europos kelių policijos tinklo ROADPOL. Apskričių vyriausieji policijos komisariatai organizuos ir vykdys ir kitas papildomas priemones.

Kas čia per rašliava?
Kas čia per rašliava?
Litwobaudustane pats šios šalies pilietis turi ieškoti, už ką jis galėtų susimokėti baudą, o jei neiško, tai turi būti bauda už piktybišką baudų mokėjimo vengimą. O čia, jie, matai, apie kažkokius apsnigtus ženklus svaičioja. Pamatei apsnigtą ženklą - sustojai, nusivaleim, pasižiūrėjai, o jei tas ženklas yra "Sustoti draudžiama", tada kvieti policiją, kad baudą už stovėjimą ne vietoje išrašytų.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų