Seimo Kaimo reikalų komitetas šią savaitę pritarė teisingumo ministrės Ritos Tamašunienės ir parlamentarų Česlovo Olševskio bei Jeroslavo Narkevičiaus siūlymams.
„Kai tie sklypai tampa laisvi ir siūloma juos parduoti aukcionuose, reiškia, kad valstybė turi rezervą, kurį galima panaudoti neišspręstoms nuosavybės byloms užbaigti, todėl mūsų siūlymas ir yra parduoti tokius sklypus aukcione tik tose savivaldybėse, kur nuosavybės teisių atkūrimo procesas jau baigtas, o kitur pirmenybę teikti žmonėms rajonuose, kur dešimtmečius laukia savo teisių atkūrimo“, – komitete teigė Č. Olševskis.
Pasak jo, pavyzdžiui, nuosavybės teisės Vilniuje dar neatkurtos apie 500 gyventojų, jie nori susigrąžinti 700 ha žemės.
Tuo metu aplinkos viceministrė Asta Rokickienė sako, kad grąžinant žemę sodų sklypais būtų pažeistos teisės tų žmonių, kuriems nuosavybę atkuriant toks būdas nebuvo numatytas: „Tai nauja forma, kurios iki šiol nebuvo.“
Tačiau liberalas Viktoras Pranckietis abejojo, ar grąžinant žemę sodo sklypais būtų pažeistos kitų teisės: „Tai nėra sodo sklypai. Tai bus valstybinė žemė.“
„Valstietis“ Bronis Ropė įsitikinęs, kad į sodų sklypus galėtų pretenduoti tie gyventojai, kuriems dar nepradėtas nuosavybės teisių atkūrimo procesas.
Sodininkų sklypų asociacijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Buivydas apgailestavo, kad nesuteikiama teisė sklypus įsigyti kaimynams – su apleistais sodais besiribojančių sklypų savininkams.
A. Rokickienės teigimu, pardavus valstybės perimtus apleistus sodų sklypus į biudžetą būtų galima gauti apie 3,5 mln. eurų pajamų.
Seimas birželį po pateikimo priėmė svarstyti Sodininkų bendrijų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma Nacionalinės žemės tarnybos valdomus neužstatytus sodo sklypus nuo šių metų lapkričio parduoti, o apleistus siūlyti atviruose aukcionuose nuo 2028 metų.
