2026 m. antrąjį ketvirtį būsto kainos Lietuvoje buvo 14,3 proc. didesnės nei prieš metus, skelbia „Eurostat“. Tai trečias sparčiausias kainų augimas ES.
Lietuvą aplenkė tik Portugalija, kurioje būstas per metus pabrango 16,5 proc., ir Bulgarija – 15,5 proc. Tuo metu visoje ES kainos vidutiniškai padidėjo 4,7 proc.
Dar didesni skirtumai matomi lyginant būsto kainas prieš dešimt metų ir dabar. „Eurostat“ būsto kainų indekso duomenimis, 2025 m. Lietuvoje būstas kainavo 158 proc. daugiau nei 2015 m.
Butų kainų palyginimas Lietuvoje
„Inreal“ vertinimo vadovė Alina Baranauskienė pasakoja, kad per pastarąjį dešimtmetį penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose butų kainos išaugo maždaug 2,5 karto.
Pavyzdžiui, 2015 m. už 50 tūkst. eurų Vilniuje buvo galima įsigyti tvarkingą dviejų kambarių senos statybos butą Fabijoniškėse ar kitame panašiame rajone.
„Šiandien už tokį butą jau galėtume tikėtis maždaug 120–130 tūkst. eurų“, – skaičiuoja A. Baranauskienė.
Vis dėlto konkretaus buto vertė priklauso nuo jo būklės, vietos, namo renovacijos ir kitų aplinkybių.
Anot specialistės, butai sparčiausiai brango ne sostinėje. Panevėžyje jų kainos per dešimtmetį padidėjo apie 2,7 karto, Šiauliuose – 2,6 karto, Vilniuje ir Kaune – maždaug 2,5 karto, o Klaipėdoje – 2,2 karto.
Tačiau didesnis procentinis kainų augimas nebūtinai rodo didesnį pabrangimą eurais.
„Prieš dešimtmetį butai Panevėžyje ir Šiauliuose buvo gerokai pigesni nei Vilniuje ar Kaune, todėl net ir mažesnis kainų augimas eurais procentiškai atrodo didesnis“, – aiškina A. Baranauskienė.
Ji priduria, kad mažesniuose miestuose buvo vystoma mažiau naujų būsto projektų, todėl pirkėjų pasirinkimas buvo ribotesnis.
Kaip nuo 2015 m. pasikeitė būsto kainos kitose Europos šalyse? Interaktyviame žemėlapyje pasirinkite šalį ir palyginkite kainų augimą.
Kodėl būstas taip pabrango?
Statybų bendrovės „Yit Lietuva“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas pastebi, kad per pastarąjį dešimtmetį gerokai išaugo būsto statybos išlaidos.
Nuo 2017 m. birželio iki 2025 m. birželio bendras statybos sąnaudų kainų lygis padidėjo apie 51 proc., rodo Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenys.
Per šį laikotarpį darbo užmokesčio ir pridėtinių išlaidų rodiklis išaugo apie 99 proc., statybinių medžiagų ir gaminių – 32 proc., o mašinų ir mechanizmų darbo – 36 proc.
Tačiau, pasak K. Vanago, būsto kainų augimo vien statybos išlaidomis paaiškinti negalima.
„Svarbu pabrėžti, kad būsto pardavimo kaina ir jo statybos savikaina nėra tas pats“, – akcentuoja jis.
Galutinė būsto kaina priklauso ir nuo sklypo įsigijimo, finansavimo, infrastruktūros įrengimo, vietos, būsto kokybės bei pasiūlos ir paklausos santykio.
Be to, per dešimtmetį pasikeitė ir patys statomi būstai. Daugiau dėmesio skiriama energiniam efektyvumui, architektūrai bei inžineriniams sprendimams.
K. Vanagas pateikia ir pavyzdį. Bendrovės vystomame projekte Kaune 2015 m. vidutinio dviejų kambarių buto kvadratinis metras kainavo apie 1 480 eurų, o 2026 m. – apie 3 980 eurų.
Per šį laikotarpį kvadratinio metro kaina padidėjo beveik 169 proc. Tuo metu vidutinė tokio buto kaina išaugo nuo maždaug 63,5 tūkst. iki 190 tūkst. eurų.
Anot bendrovės vadovo, artimiausiais metais reikšmingo statybos savikainos mažėjimo nesitikima.
„Konkurencija ir stabilios medžiagų kainos gali riboti savikainos augimą, tačiau brangstanti darbo jėga veikia priešinga kryptimi“, – pastebi K. Vanagas.
Ar būsto kainos per didelės?
„Inreal“ vertinimo vadovė A. Baranauskienė atkreipia dėmesį, kad, remiantis jos nurodytais Lietuvos banko skaičiavimais, būsto kainos šalyje yra maždaug 8 proc. pervertintos.
Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas parduodamas butas kainuoja daugiau, nei yra vertas.
„Jeigu kaimynas panašų butą pardavinėja už 150 tūkst. eurų, vadinasi, ir mano butas tiek vertas. Tačiau tai, kad kažkas už savo būstą prašo tokios sumos, dar nereiškia, kad už tiek jį ir parduos“, – aiškina specialistė.
Anot jos, vertinant nekilnojamąjį turtą pirmiausia atsižvelgiama į realiai įvykusius sandorius, o ne skelbimuose nurodomas kainas.
Todėl pardavėjo prašoma suma ir turto vertintojo nustatyta būsto vertė gali skirtis.
Pirkėjai ieško būdų sutaupyti
Architektų gildijos architektas ir projektų vadovas Rokas Mazuronis pastebi, kad augančios kainos gyventojus skatina atidžiau vertinti būsto plotą.
Per pastarąjį dešimtmetį projektuojant būstus pradėta daugiau dėmesio skirti kiekvieno kvadratinio metro panaudojimui. Dažniau atsisakoma ilgų koridorių, o virtuvė, valgomasis ir svetainė sujungiami į vieną erdvę.
Statydami individualų namą gyventojai taip pat ieško, kur sumažinti išlaidas.
„Pavyzdžiui, atsisakoma atskiro darbo kambario, papildomo sanitarinio mazgo ar didesnių pagalbinių patalpų.
Kartais vietoje garažo pasirenkama automobilių stoginė arba atvira stovėjimo vieta“, – vardija R. Mazuronis.
Pasak architekto, dalis pirkėjų renkasi mažesnį būstą arčiau miesto centro, o kiti ieško didesnio ploto toliau nuo centro.
Dar viena alternatyva yra sublokuoti namai (kotedžai). Jie gali suteikti daugiau erdvės nei butas, tačiau kainuoti mažiau nei panašioje vietoje esantis atskiras individualus namas.
Vis dėlto R. Mazuronis įspėja, kad taupant nereikėtų pamiršti gyvenimo kokybės.
„Gerai suplanuotas mažesnis būstas gali būti patogus, tačiau per didelis ploto mažinimas neturėtų tapti vieninteliu atsaku į augančias kainas“, – pabrėžia architektas.
