Statybininkus kontroliuoti ir brokdarius bausti privalantys valdininkai teigia, kad statybų broko naujuose namuose nėra. Tuo tarpu specialistai mano priešingai: kai kurių teigimu Lietuvoje praktiškai nėra naujų kokybiškų daugiabučių, rašo „Veidas“.
Jauna vilniečių Petrušių šeima nė metų nespėjo pasidžiaugti naujos statybos būstu sostinėje, kai pradėjo lįsti brokas.
Pasak savaitraščio, aštuntame aukšte gyvenantis Valdas Petrušis bijo išeiti į balkoną, nes turėklai kliba. „Balkono atramos pagamintos iš netinkamo metalo, tepraėjus pustrečių metų nuo namo statybos jos jau surūdijusios“, -pradeda pasakojimą naujakurys. Jau po pirmos žiemos pradėjo byrėti visų šešių namų, kuriuos statė UAB „Modernus namas“, fasadai. Tačiau didžiausios bėdos prasideda laiptinėse ir baigiasi butuose. Pasak vienos gyventojos, pro ventiliacines angas oras ne ištraukiamas į lauką, o pučiamas į vidų, nes ventiliacinės angos klaidingai suprojektuotos ir netinkamai įrengtos, šachtos neapšiltintos. Dėl to net vidinės buto sienos drėgsta, rasoja, peršąla.
Kitas to paties namo gyventojas, nenorėjęs skelbti pavardės, nes bijo, kad pagarsinus problemą gali kristi jo turto vertė, sakė, kad dėl drėgnų sienų supelijo spintose laikomi drabužiai, šeima patyrė didžiulį nuostolį.
„Iš pradžių pamanėme, gal kaimynai apliejo mūsų butą, po to išsiaiškinome, kad ta pati bėda - ir dar keliuose butuose. Tai akivaizdžios projektavimo klaidos“, - sakė jis.
Dar daugiau problemų su langais. Vos tik temperatūra nukrinta žemiau kaip 5 laipsniai šalčio, langai ne rasoja, o žliaugia kaip per liūtį. Langus gaminusi bendrovė gyventojams paaiškino montavusi pigiausius, didelio šilumos pralaidumo langus, nes tokius užsakė statybas vykdžiusi bendrovė.
Pasak šių daugiabučių bendrijos pirmininko V. Petrušio, laiptinėse nuolat trūkinėja vamzdžiai. Po namu įrengtas dujinis katilas, tačiau nežinia dėl ko po kelis kartus per savaitę dingsta karštas vanduo. Dėl elektros tiekimo netolygumo genda UAB „Modernus namas“ Ukmergės gatvėje statytų daugiabučių buitinė technika. „Mūsų šeima jau pakeitė dvi perdegusias kaitlentes, mikrobangų krosnelę, plazminį televizorių, garso aparatūrą“, - ramiai dėstė V. Petrušis. Pasak savaitraščio, iš tikrųjų šių įkaitais tapusių gyventojų padėtis tokia beviltiška, kad nei pyktis, nei ašaros jų nebeima.
Vienas iš jų – Gintaras Lipinskas – su statybininkais dėl broko kalbėjosi ir gražiuoju, ir piktuoju. „Iš pradžių jie sakė, kad dėl broko patirtus mūsų šeimos nuostolius atlygins draudimo bendrovė, bet draudikai paaiškino, kad vadinamoji draudimo franšizė – per 4 tūkstančius litų, tad mums beveik nėra šanso pasiekti nuostolių atlyginimo“, - sakė jis.
Tada brangiai už butą paklojęs naujakurys kreipėsi į teismą. Įvyko 4 parengiamieji teismo posėdžiai. Statybininkų advokatas pareiškęs, kad statybininkai ir rangovai nesutinka su broku bei nuostolių dydžiu ir užsakys ekspertizę. „Teisėja irgi leido suprasti, kad geriau viską kuo greičiau baigti šalių susitarimu. Apskaičiavau, kiek man kainuos 5 proc. nuo civilinio ieškinio sumos sudarantis teismo žyminis mokestis, advokato paslaugos, ir, pasitaręs su žmona, užgniaužiau ambicijas“, - pasakojo vilnietis.
Pasak bendrijos pirmininko, iš pradžių bylinėtis ketino dauguma bendrijos narių. Tačiau paaiškėjus, kad vien tik balkonų ekspertizė, kurią atliktų atestuoti VGTU mokslininkai, kainuotų pusdevinto tūkstančio litų (neskaitant ekspertizių dėl langų, ventiliacijos šachtų, be to, pridėjus teismo žyminį mokestį, išlaidas advokatui, sugaištą laiką), bendrija tos minties atsisakė.
Statybininkai ir rangovai, žinodami silpnąją paskirų gyventojų ar daugiabučių bendrijų vietą, veikia nebaudžiami. „Su statybų rykliais nepakovosi“, - sakė „Veidui“ G. Lipinskas. Anot jo, jei dabar tektų rinktis, kokį butą pirkti, ilgai galvotų, ar verta merkti pinigus į naujos statybos daugiabutį.
„Veidas“ rašo, kad naujakurių pretenzijos dėl statybininkų broko atsimuša tarsi žirniai į sieną. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkė Gražina Lygnugarienė savaitraščiui pareiškė, kad problemų dėl statybų broko nėra. Esą tai jau praeitis.
Statybos brokdarius išaiškinti ir bausti turinčios institucijos valstybės tarnautoja taip pat aptakiai kalbėjo apie baigtą 18 daugiabučių, kurių gyventojai daugiausiai skundėsi dėl broko, patikrinimą. Jie buvo patikrinti tik po pernykštės „Veido“publikacijos apie nekokybiškas statybas. Po savaitraščio atlikto tyrimo ministras Arūnas Kundrotas sudarė darbo grupę brokdariams išaiškinti, bet V. Lygnugarienė negarsina pripažintų brokdarių firmų ir jų pavardžių. Ji kalba abstrakčiai. Būta broko, bet tai jau praeitis, rašo „Veidas“.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Gediminas Marčiukaitis savaitraščiui tvirtino, kad statybų versle veikia mafija. „G. Lygnugarienė atvirai tyčiojasi iš nuo statybos brokdarių nukentėjusių žmonių. Ji net nežino, kad nėra statybas reglamentuojančių normatyvinių dokumentų. Tai G. Lygnugarienė pati prisipažino per vieną viešų susitikimų“, - atvirai sakė prof. G. Marčiukaitis.
Jo teigimu realiai Lietuvoje statybos niekieno nekontroliuojamos. Mat techninę priežiūrą vykdantis inžinierius paprastai būna statytojo arba rangovo iš antrinės firmos atstovas. Taigi pats projektą užsako, pats stato, pats parduoda ir pats save kontroliuoja.
Tiesa, kaip pastebi prof. G. Marčiukaitis, sovietmečiu statybas kontroliavo viso labo vienas skyrius. Dabar – didžiulė inspekcija, o broko nepalyginami daugiau.
VGTU docentas Ričardas Garalevičius pritaria kolegai ir priduria, kad jei pačiam tektų pirkti naujos statybos būstą, neturėtų iš ko rinktis. Mat naujų kokybiškų daugiabučių praktiškai nėra, rašo „Veidas“.
