Štai dalis ekonomistų kalba, kad priimtas sprendimas leisti pasitraukti iš papildomo kaupimo yra trumparegiškas ir ateityje gali sukelti tik dar daugiau finansinių problemų būsimiems pensininkams.
Esą oriai gyventi pasitraukus iš kaupimo gali ir nepavykti.
Kodėl reikėjo griebtis pensijų reformos?
Naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“, kuri buvo surengta Vilniuje vykstančiame diskusijų festivalyje BŪTENT!, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis įvertino pensijų kaupimo pokyčius.
„Greičiausiai dėl to, kad nuo pat pradžių, turbūt 1999 m. ir 2004 m., kai buvo sukurta pensijų reformavimo sistemos strategija, ji buvo pastatyta ant neteisingų bėgių.
Tai reiškia, kad buvo sukurta konkuruojanti sistema, t.y. pay-as-you-go (pensijos finansuojamos iš dirbančiųjų socialinio draudimo įmokų – red. past.). Tai šitas konkuravimas kuria didžiulę įtampą visuomenėje, nes, palyginti ir to meto pensininkus, jie gavo mažas pensijas.
<…> Kitaip sakant, kiek paimam iš „Sodros“, ar jis (pensininkas – red. past.) nepraranda daugiau, negu įgis investavus į pensijų fondus. Ir parodė laikas, kad vis dėlto „Sodros“ pensija iki 2019 m. augo sparčiau, negu sugeneravo fondai.
Ir tai reiškia, kad nuo 2004 iki 2019 m. praktiškai žmonės, kurie kaupia, yra praradę, nes jų „Sodros“ pensijos bus mažesnės daugiau negu kad jie bus sukaupę per tuos metus iki 2019 m.“, – kalbėjo L. Kukuraitis.
Pasak jo, būtent 2019 m. buvo padaryti pakeitimai – atsirado papildanti sistema.
„Tu moki „Sodrai“, atskirai – fondams. Ir dabar jos nekonkuruoja. Kitaip sakant, viską, ką fonduose sukaupi, yra virš tavo „Sodrinės“ pensijos.
Kodėl įvyko šie pakeitimai, kurie buvo padaryti 2025 m. ir kurie įsigalios kitąmet, greičiausiai, tai yra susiję su tuo, kad 2019 m. buvo įvestas automatinis įtraukimas“, – kalbėjo pašnekovas.
L. Kukuraičio vertinimu, po šio pakeitimo buvo galima pastebėti ir komunikacines spragas – esą gyventojams buvo neaišku, kas tai per automatinis įtraukimas.
„Ir keletą metų to meto valdžia nieko nedarė, kad ištaisytų komunikacines ir sistemines klaidas, kurios pradėjo matytis ir matosi po kiekvienos reformos.
Jeigu tu nieko nedarai, visuomenė supyksta. Ir per rinkimus socialdemokratai, taip pat ir kitos jėgos, kurios pasisakė už antros pensijų pakopos reformą, gavo pakankamai daug balsų, kad ją realizuotų. Ir ta realizacija vyko, atsirado daugiau lankstumo sistemoje“, – įvertino L. Kukuraitis.
Susikirto Nerijus Mačiulis ir Algirdas Sysas
Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas pripažino, kad jis ilgą laiką buvo antros pakopos pensijų kaupimo priešininkas.
Esą iš Pietų Amerikos atkeliavusi idėja nepasiteisino ir kitose valstybėse.
„Ir jau ten rodikliai rodė, kad tokia sistema negyvybinga. <...> Tikslas šios sistemos buvo, kad visi Lietuvos būsimieji pensininkai be socialinio draudimo pensijos gaus ir antros pakopos išmoką.
Deja, ir dėl ekonominės situacijos, ir įmokų dydžių, ir mažų atlyginimų, didžioji dalis visgi nedalyvavo šioje sistemoje.
<...> Aš manau, kad diskusija dėl šitos antros pensijų pakopos vyks ir toliau. Ir ji toliau bus transformuojama, kad ji priartėtų prie II pensijų sistemos tokios, kokia yra Vakarų Europoje, o ne Pietų Amerikoje“, – vertino A. Sysas.
Vis tik „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis nesutiko, kad antros pakopos pensijų kaupimo sistema yra „negyvybinga“.
Jo vertinimu, kaip tik I pakopos pensijų sistema (įmokų mokėjimas „Sodrai“) neturi perspektyvos tam, kad būsimi pensininkai gautų orias pensijas.
„Praėjusio amžiaus pabaigoje daugelis Vakarų valstybių suprato, kad susiduriama su visuomenės senėjimo problema.
<...> Pensinio amžiaus gyventojų skaičius labai sparčiai auga. Ir suprato, kad pay-as you-go [sistema] yra mirusi, su ja patenkinti adekvačiai gyventojų poreikius po dešimtmečio ar dviejų dešimtmečių bus neįmanoma.
Ir dėl to šalia tos einamaisiais mokėjimais grįstos sistemos, kuomet pensininkams mokami pinigai iš dabartinių dirbančiųjų, atsirado papildoma antra pakopa. Yra tik niuansų, kaip ta antra pakopa papildoma. Ir čia reikia diskutuoti
<...> Vien mokėti pensijas iš einamaisiais mokėjimais grįstos sistemos, surenkant pinigus iš dabartinių dirbančiųjų, bus neįmanoma. Bus įmanoma, bet pakeitimo norma bus 40–50 proc. Ir tada viešojoje erdvėje girdėsime tai, kad pensijos nebus orios“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Pasak ekonomisto, dirbantieji ir kaupiantys papildomai tam tikrą pinigų dalį savo atlyginimo skiria ne valstybės biudžetui, ne Seimo narių atlyginimams ar kt., bet nukreipia į savo ateities poreikius.
„Ir taip yra visose pažangiose valstybėse. Ir socialdemokratai šitą sistemą sugriauna labai brutaliai, labai neatsakingai.
Jūs būtumėte atsakingai pasielgę, jeigu jūs tuo pačiu metu pasiūlytumėte, o kaip sukurti, kaip pakeisti tą antrą pakopą.
Jūs patys sakot, kad yra teisinga, kad visi dirbantieji arba visi pensininkai ateityje gautų ne tik iš „Sodros“, bet ir kažkokį priedą. O tai kaip reikėjo spręsti tą problemą? Kodėl jūs nepasiūlėte, pavyzdžiui, kad atsirastų kažkokie profesiniai pensijų fondai?“ – A. Syso teiravosi N. Mačiulis.
Tačiau A. Sysas atkreipė dėmesį, kad dabar galiojanti valstybės skatinamoji įmoka tam, kad žmonės būtų suinteresuoti kaupti antroje pakopoje, jo vertinimu, nėra teisinga.
„Aš 30 metų girdžiu, kad „Sodros“ sistema tuoj, tuoj numirs ir visi liksime ubaigai ir eisime su tarbelėm čia po Vilniaus gatves, sėdėsime prie bažnyčių.
<…> 300 mln. eurų (šiuo metu kaupimo antroje pensijų pakopoje subsidijavimui yra skiriama apie 300 mln. eurų – red. past.). Ir taip, tie pinigai [skatinamoji įmoka] eina turtingiems žmonėms, kad jų pensija būtų dar didesnė ateityje. Tai jeigu jūs galvojate, kad tai yra teisinga, aš sakau, kad neteisinga.
Nes Lietuvoje norėtų gražiai ir gerai gyventi turbūt visi Lietuvos piliečiai, o ne tik 700 tūkst., kurie dalyvauja šioje sistemoje“, – svarstė A. Sysas.
Visą pokalbį iš diskusijų festivalio BŪTENT! kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame šio straipsnio viršuje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
