Vis dėlto, jų teigimu, vidutinę metinę infliaciją skatinantys veiksniai išliks, ypač jei Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos susitars dėl prekybos muitų.
Pasak analitikų, kainų tendencijoms įtaką darys ir sezoniškumas, be to, atkreipiamas dėmesys į brangstantį maistą, pirmiausia – kiaušinius.
Prognozuoja didesnį maisto, ypač kiaušinių, brangimą
Banko „Artea“ (buvusio Šiaulių banko) vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, mėnesio defliacija galima ir kitais šių metų mėnesiais.
Anot jos, kainų mažėjimą gegužę nulėmė pigusi nafta, atitinkamai mažinusi degalų kainas.
„Degalai per mėnesį atpigo ir turėjo tikrai reikšmingą įtaką mėnesinei defliacijai. Ir taip pat, matyt, kaip ir visada, yra tų tokių sezoninių veiksnių“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.
„Jeigu (šiemet – BNS) pasitaikytų mėnesinės defliacijos epizodų, tikrai nenustebčiau“, – pabrėžė ji.
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pastebėjo, kad gegužė išsiskyrė tuo, jog tuo pat metu fiksuoti ir infliaciją mažinę, ir ją didinę veiksniai. Pasak jo, nors dėl JAV importo tarifų sukelto nerimo energetikos ištekliai praėjusį mėnesį pigo, toliau augo atlyginimai, brango paslaugos.
Analitikas išskyrė ir brangusį maistą, ypač – kiaušinius.
„Šiek tiek neramina maisto infliacija, kuri tiek per mėnesį buvo pakankamai ryški – 0,5 proc., tiek ir per metus – 4,4 proc. Čia infliacija dar kurį laiką gali būti aukšta. Tai yra viena iš tokių pagrindinių kategorijų, kurią reikėtų sekti, ypatingai kiaušinių kainas“, – BNS teigė A. Izgorodinas.
„Yra didelė tikimybė ir rizika, kad matysime artimiausiu metu dar ryškesnę kiaušinių infliaciją, o tai turės įtakos tiek ir kiaušinių kainų augimui, tiek ir apskritai maisto infliacijai, nes kiaušiniams brangstant gali brangti majonezas, konditerijos visokiausi gaminiai ir t. t.“, – pridūrė jis.
Infliacija priklausys nuo derliaus, susitarimų su JAV dėl muitų
I. Genytės-Pikčienės teigimu, vidutinė metinė infliacija 2025-aisiais turėtų siekti 3,4–3,5 proc. – aukščiau „natūralios ir normalios Lietuvai būdingos infliacijos“.
Analitikės teigimu, „reikšmingas kainų šuolis“ stebėtas metų pradžioje, tačiau dabar infliacijos augimas nuslūgo, kadangi stabilizavosi žaliavų kainos, padėtis tarptautinėse rinkose.
„Matyt, reikšmingas infliacijos paūmėjimas šiemet jau yra praeityje ir metų bėgyje kažkokių reikšmingų jos paūmėjimų neturėtų būti“, – tikino ekonomistė.
I. Genytė-Pikčienė teigė, kad rudeniop kainų tendencijos priklausys nuo sezoninių veiksnių – pavyzdžiui, drabužiai ir avalynė gali brangti išpardavimo prekes pakeitus naujomis rudens ir žiemos kolekcijomis.
Be to, pabrėžia ekonomistė, nėra aišku, koks šiemet bus žemės ūkio produktų derlius: „Su derliumi susijusios tendencijos kelia dar šiek tiek neapibrėžtumo, nes nelabai aišku, kaip tokia labai netipinė klimato situacija paveiks tiek lokalius, tiek ir globalesnius derlius.“
Savo ruožtu A. Izogorodinas tikino pastebintis į JAV ir Europos ekonomikas grįžtantį optimizmą bei aukštą tikimybę, kad Vašingtonui ir Briuseliu pavyks susitarti dėl muitų – todėl vasarą vėl gali brangti energetikos ištekliai bei žaliavos.
„Neskubėčiau mažinti Lietuvos infliacijos prognozių, nepaisant to, kad makro (BVP augimo – BNS) prognozės bloginamos, kadangi labai gali būti, kad dabartinė mėnesio defliacija bus laikina ir vasarą, sumažėjus rinkų nerimui ir grįžtant optimizmui į energetikos rinkas, gali iš tiesų infliacija labai stipriai paspartėti“, – kalbėjo analitikas.
Mėnesio defliacija Lietuvoje – gegužę, palyginti su balandžiu, – siekė 0,3 proc., o metinė infliacija – gegužę, palyginti su pernai geguže – siekė 3,4 proc., pirmadienį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.
Vidutinė metinė infliacija (paskutinius 12 mėnesių, palyginti su ankstesniu tokiu pat laiku) siekė 2,1 proc.
Gegužę mėnesio defliacija fiksuota po aštuonis mėnesius trukusios infliacijos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
