Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
„Dažnai važiuojat į Latviją apsipirkti? – Važinėju, kartas nuo karto. – Ką perkate? – Alkoholį. <...> – Kiek alus yra pigesnis? – 50 centų, tiek šampanas yra pigesnis. <...> Vienas šampano butelis yra 2 eurais pigiau. Yra pigiau. O ką ta mūsų Lietuva“, – sakė gyventojas.
Į Latviją vyksta ir dėl pigesnio alkoholio
Prie pat sienos su Latvija Žagarės gyventojai pasakoja, kad kaimyninėje valstybėje randa ne tik pigesnių degalų ar alkoholio, bet ir maisto produktų.
„Kainos tikrai yra skirtingos ir dabar kaimynai sumažino, būtų gerai ir Lietuvoje... Pagrindinėms prekėms...“ – minėjo moteris.
„Ar dažnai nuvažiuojate į Latviją apsipirkti? – Visada. <...> Kas pigiau? – Alus, žentui reikia“, – pridūrė gyventoja.
„Ar dažnai važiuojate į Latviją apsipirkti? Ką perkate? – Pieno produktus perkame, varškę, grietinę rūgpienį“, – kalbėjo moteris.
„Grūdėta varškė Latvijoje pigesnė skanesnė. Saldumynai, gal dešrelės, ne pigesnės, bet skanesnės“, – aiškino pirkėja.
Dalis maisto produktų Latvijoje tapo dar pigesni. Nes vietos valdžia nuo liepos vieneriems metams pritaikė lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio, PVM, tarifą. Vietoje 21 proc., 12 procentų. Atpigo ne viskas. Latviai sudarė specialų maisto produktų sąrašą, į kurį patenka duona, pienas, paukštiena, kiaušiniai.
Tokį valdžios dosnumą, ekonomistai sieja su Latvijos parlamento rinkimais, kurie vyks šiemet spalį.
„Latvijoje vyksta rinkimai, didelė politinė turbulencija, kuri lemia, kad daug populistinių sprendimų yra priimama ir bus priimama“, – aiškino „Orion Securities“ Investavimo vadovas Marius Dubnikovas.
„Kyla klausimas, ką darys Latvija po metų, kuomet galbūt turės priešingą situaciją. Bus maisto infliacijos aplinkybės, o jie turės atšaukti šitą įvestą lengvatą. Peršasi išvada, kad tai yra sprendimas susijęs su artėjančiais rinkimais“, – pasakojo „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Latvijos valdžios skaičiuoja, kad maisto kainos pas juos sumažėjo 7–8 procentais. Ir esą verslas nepasisavino valdžios pritaikytos lengvatos. Lietuvoje daug metų gaji nuomonė, kad kiekviena tokia nuolaida ilgainiui nugula verslo kišenėje.
„Šis mitas yra kilęs prieš 15 metų, gal daugiau metų, kilusios lengvatos, kuri buvo taikoma labai keistai išskirtinai jautienai. Valstybė skatino jautienos vartojimą. Tuo metu efektas nebuvo pastebėtas. Pagrinde dėl to, kad pati jautienos kaina tuo metu didėjo ir sumažinus mokestį, nebuvo efekto galutinio. Šioje vietoje, ar pasiimtų verslininkai, ko gero, kad ne, nes šiuo metu konkurencija rinkoje yra didelė“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
„PVM lengvatos, jos paprastai pasiklysta pakeliui link galutinio vartotojo. Taip latviai šiuo metu, šiam momentui pavyko stebėti kainų sumažėjimą vartotojams. Per metus laiko vargu ar ši tendencija išliks, nes atsiras įvairių sąnaudas didinančių veiksnių“, – tikino I. Genytė-Pikčienė.
Ar Lietuva paseks kaimynų pavyzdžiu?
Lietuvos valdžia taip pat leidžia sau pasvarstyti apie mažesnes maisto kainas, net buvo sukūrusi specialią maisto tarybą. Nors ji pastebimų rezultatų nepasiekė, Seime, Vyriausybėje retkarčiais pasigirsta idėjų apie panašias, „latviškas“ iniciatyvas.
„Žemės ūkio ministerija ypatingai palaiko iniciatyvas, kurios surištos su vietoje užaugintų mūsų ūkininkų produkcijos vartojimu. Klausimas yra finansų ministerijai, kiek valstybė gali sau leisti“, – sakė Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.
Pasak, žemės ūkio ministro, Lietuva galėtų sudaryti tokį pat produktų sąrašą, kuriems būtų galima taikyti lengvatinį PVM tarifą.
„Mes turime pakankamą apsirūpinimą ta pačia vištiena, lygiai taip pat galėtų būti krepšelio dalyje. Aišku, duonos produktai, pieno produktai, turbūt vaisiai ir daržovės“, – minėjo K. Mažeika.
Ir nors, pasitelkus griežtą priežiūrą, lengvatos gali veikti, ekonomistai akcentuoja, kad šiuo metu ne laikas maistą piginti.
„Biudžetas yra labai įtemptas. PVM lengvatos duoda labai didelę įtaką biudžeto nesurinkimui, reikėtų papildomų lėšų. Jeigu mes tokią lengvatą priimsime, yra didžiulė rizika, kad bus priimti papildomi mokesčiai, ar turto mokesčiai padidinti, ar pajamų mokesčiai padidinti“, – pasakojo M. Dubnikovas.
„Erdvės imtis naujų mokestinių lengvatų, atitinkamai nekeičiant kitų mokesčių arba nemažinant valdžios sektoriaus išlaidų, mes nelabai turime galimybių“, – pridūrė I. Genytė-Pikčienė.
Esą reikia didesnį dėmesį skirti pajamų auginimui, o ne kainų mažinimui.
„Jeigu mes laikysimės krypties, kad lietuvių pajamos auga, turėsime galimybę susimokėti tą kainą, kuri yra parduotuvės lentynose“, – teigė M. Dubnikovas.
Šiuo metu Lietuva neturi apčiuopiamų planų, kuriais artimiausiu metu pritaikytų daliai maisto produktų mažesnį PVM tarifą.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
