Pernai kaimo turizmo sodybų šeimininkai vieningai skelbė, kad teks atlaikyti krizės išbandymus. Šiemet kai kurie sako, kad tikrąjį sunkmetį pajuto būtent dabar, kiti skundžiasi, kad teko gerokai piginti paslaugas.
Geriausiai sekasi arčiau didelių miestų arba labai vaizdingose vietose įsikūrusioms sodyboms.
Sumažėjo didelių renginių
Ignalinos rajone esanti Miškiniškių kaimo turizmo sodyba anksčiau buvo itin mėgstama vieta įmonių vakarėliams, konferencijoms ir kitiems didesniems renginiams rengti. „Užsakymų turime, bet visi nori kuo mažesnių kainų,– pasakojo sodybos savininkė Jolanta Banionė.– Kai kada atsisakome, kai siūlo kainą, prilygstančią renginio parengimo savikainai– geriau tada nedirbti.“
Pasak J.Banionės, dažnai itin mažų kainų tikisi užsieniečiai. „Jie įsivaizduoja, kad atvyko į labai pigią šalį, nors degalų kainos čia jau prilygsta vakarietiškoms“,– stebėjosi verslininkė.
Daugiau vilčių teikia pavieniai poilsiautojai, kurie turėtų atvykti pailsėti vasarą. „Seminarų, įmonių renginių beveik nelikę, nes esame nuošaliau didžiųjų miestų“,– mano J.Banionė.
Ji džiaugiasi, kad neturi paėmusi kreditų. „Vien dėl to galime laukti geresnių laikų ir valgyti duoną be sviesto,– sakė savininkė.– Sunkiau tiems, kurie paėmę paskolas, kai kurie jų priversti bankrutuoti.“
Mažėja vienadienių poilsiautojų
Plungės rajone esančios Šilų kaimo turizmo sodybos šeimininkai orientuojasi į vienadienius poilsiautojus ar švenčiančias nedideles kompanijas. „Anksčiau turėjome nuolatinių klientų, kurie atvykdavo pabūti sodyboje, pašvęsti nedideles šventes, pasimėgauti gamta, pasimaudyti, pasikaitinti pirtyje,– pasakojo sodybos šeimininkė Zofija Šilienė.– Dabar jų labai sumažėjo.“
Z.Šilienei dauguma nuolatinių klientų sakė, jog šią vasarą neatvažiuos. „Po šildymo sezono daugelis liko be santaupų, todėl renkasi kitokias pramogas– važiuoja į kolektyvinius sodus, žvejoti ir panašiai“,– aiškino Z.Šilienė.
Prie didmiesčių– lengviau
Zalensų sodyba, viena žinomiausių Kauno rajone, yra įsikūrusi prie Dubysos upės, tad klientų stoka nesiskundžia. Zalensai turi gerą įdirbį nuo ankstesnių laikų, čia vyksta menininkų plenerai, konferencijos, seminarai. „Esame viduryje Lietuvos, todėl čia patogu atvykti iš visų regionų, netoli Kaunas“,– aiškino Roma Zalensienė.
Ji pastebi, kad sunkiausia buvo pernai, kai labai sumažėjo didesnių renginių. „Šiemet vėl rengiami mokymai, seminarai,– teigė ji.– Matyt, daugelis jų yra remiami iš ES fondų. Džiaugiamės, kad vėl sulaukiame klientų.“
Tačiau jau antrus metus nesulaukiama įmonių rengiamų švenčių. Užpernai jų netrūko, o štilis tęsiasi nuo pernai. „Kol kas yra švenčiančiųjų jubiliejus, vestuves, tad savaitgaliais darbo netrūksta,– tvirtino R.Zalensienė.– Sulaukiame ir pavienių poilsiautojų.“
R.Zalensienė minėjo, kad kaimo turizmo sodybų įkainiai tokie pat, kokie buvo 2006 m. „O išlaidos dėl pabrangusių degalų, kitų prekių padidėjo, todėl dirbame tuo pačiu, o gal ir didesniu krūviu gaudami daug mažiau pajamų,– apgailestavo ji.– Antra vertus, reikia džiaugtis, kad sulaukiame žmonių.“
Kaimo turizmo asociacijos duomenimis, vidutinė kaina nakvojančiam sodyboje poilsiautojui yra 50 Lt už parą. Išsinuomoti namelį kainuoja nuo 70 Lt iki kelių šimtų, o norintiesiems užimti visą sodybą kaina svyruoja nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių litų.
Gelbsti graži vieta
Švenčionių rajone įsikūrusios sodybos „Labanoro dūda“ šeimininkai tikisi atsigauti vasarą. „Tada sulauksime nuolatinių klientų, kurie šiemet ketina atostogauti mūsų sodyboje“,– pasakojo sodybos savininkė Audronė Valiukienė.
Pasak jos, žmones vilioja atoki sodybos vieta vaizdingose apylinkėse, prie gražaus ežero, arti nėra kaimynų. „Mus mėgsta šeimos, ieškančios ramybės ir nuošalumo,– sakė A.Valiukienė.– Tiesa, jų daug mažiau nei užpernai, prieš krizę. Jie renkasi poilsį vienai arba dviem savaitėms.“
Ir pernai, ir šiemet sunkiausia išgyventi buvo žiemos ir pavasario metu. „Anksčiau gelbėjo įmonių vakarėliai, renginiai, vestuvės, o pastaraisiais metais jų beveik nėra“,– apgailestauja A.Valiukienė.
Nereikia nuleisti rankų
Kaimo turizmo asociacijos tarybos pirmininko pavaduotojas Antanas Gedvilas mano, kad daug vilčių teikia užsienio poilsiautojai. „Lenkai, vokiečiai ne taip smarkiai pajuto krizę kaip mūsų gyventojai, – kalbėjo jis. – Manau, kad bent vasarą jų neturėtų itin sumažėti.“
A.Gedvilas minėjo, kad nemažai sodybų šeimininkų buvo pernelyg optimistiškai nusiteikę, ilgai buvo nustatę aukštas paslaugų kainas. „Jie per daug orientavosi į turtingus klientus. Dabar geriausiai laikosi tie, kurie stengėsi nedidinti savo kainų“, – teigė jis.
A.Gedvilas įsitikinęs, kad sunkmetis privers ieškoti naujų nišų. „Tarkime, sumažinus kainas, galima siūlyti vasaros poilsį vaikams“, – svarstė jis.
Asociacijos tarybos pavaduotojas taip pat teigia, kad nemažai verslininkų atėjo į kaimo turizmo sritį pernelyg nesigilindami į jo specifiką. „Kai kurie vadovavosi pasakojimais, gandais, bendrais pastebėjimais, o ne asmenine patirtimi, ėmė milijonines paskolas tikėdamiesi gero uždarbio iš sodybų nuomos vestuvininkams ir kitų prabangių renginių, – aiškino A.Gedvilas. – Dabar tokiems verslininkams atėjo sunkūs laikai, o ramiau gyvena tie, kurie siekė ne didelio pelno, bet stabilaus uždarbio.“
Saulius Tvirbutas
