Tokioms pataisoms reikalinga Vyriausybės išvada. Jos projektą parengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nesutinka, kad kai kurios pensijos būtų padidintos virš 40 proc.
Artimiausiu metu Vyriausybė turėtų priimti nutarimą dėl išvados ir ją teikti Seimui.
Pavėlavus paprašyti pensijos, pinigai nebūtų prarandami
Prieš kurį laiką Seimas pradėjo svarstyti kelių parlamentarų registruotas įstatymo pataisas.
Jomis siūloma keisti pensijų skyrimo tvarką, kai dėl jos žmogus kreipiasi praėjus daugiau nei 12 mėnesių po pensinio amžiaus sukakties.
Šiuo metu galiojanti tvarka numato, kad tokiais atvejais pinigus žmonės praranda.
Pavyzdžiui, jei atšventęs pensinio amžiaus gimtadienį žmogus į „Sodrą“ kreipiasi praėjusius 13 mėnesių, tuomet jis praranda 1 mėnesio pensiją. Kreipęsis po 14 mėnesių – 2 mėnesių pensiją ir t.t.
Svarstomomis pataisomis siūloma atsisakyti tokios tvarkos ir nustatyti, kad pavėlavus kreiptis pensijos, pinigai nebūtų prarandami.
Pensijos didėjimui ribų nebūtų?
Minėtomis pataisomis Seimo nariai siūlo ne tik atsisakyti pensijų mažinimo vėluojant jų paprašyti.
Kitas jų siūlymas – nustatyti, kad tokiais atvejais pavėlavimas paprašyti pensijos būtų prilygintas prašymui pensiją atidėti.
Pagal dabartinę tvarką, paprašius pensijos mokėjimą atidėti, būsima senatvės pensija didėja po 8 proc. už kiekvienus atidėtus metus.
Tačiau atidėjimas galimas ne daugiau kaip 5 metams. Taigi, atidėta pensija negali padidėti daugiau kaip 40 proc.
Vis dėlto naujomis įstatymo pataisomis Seimo nariai nori panaikinti ir šį ribojimą.
Paprastai kalbant, jeigu jos būtų priimtos, tuomet pensijos atidėjimo terminui nebūtų taikoma 5 metų riba.
Taigi nebūtų ribojama, ir kiek bendrai pensija galėtų padidėti dėl atidėjimo.
Ministerija siūlo palikti ribas
Teikdama Vyriausybės išvados projektą dėl minėtų pataisų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo palikti 40 proc. ribą, kiek maksimaliai didėtų pensija ją atidedant.
Priešingu atveju, anot ministerijos, tai reikštų, kad asmenims, kurie pavėluotai kreiptųsi dėl senatvės pensijos skyrimo, ji galėtų būti didinama už visą laiką po 1995 m. sausio 1 d.
Pavyzdžiui, asmenims galėtų būti taikomas atidėtas senatvės pensijos skyrimas už 31 atidėtus metus, tokiu atveju padidinant senatvės pensiją iš viso 248 proc.
Esą toks perskaičiavimas sukeltų didelę administracinę naštą „Sodrai“ – „pareikalautų neproporcingai didelių žmogiškųjų išteklių ir laiko sąnaudų, taip pat su tuo susijusių lėšų.“
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat pastebi, kad Lietuvoje taikomas senatvės pensijos padidinimo, pasibaigus jos skyrimo ar mokėjimo atidėjimo laikotarpiui, procentas yra vienas didesnių visoje ES.
Kaip minėta, Lietuvoje atidėtos pensijos padidinimas ribojamas 40 proc. Kitose šalyse esą nustatyti tokie didinimo procentai: Austrijoje – 5,1 proc. už kiekvienus metus, bet ne daugiau nei 15,3 proc.; Kroatijoje– 5,4 proc. už kiekvienus metus, bet ne daugiau nei 27 proc.; Kipre, Vokietijoje, Slovakijoje ir Čekijoje – 6 proc. už kiekvienus metus.
„Dėl tikėtinos 65 m. ir vyresnių asmenų gyvenimo trukmės pagal galiojančias Pensijų įstatymo nuostatas 8 proc. senatvės pensijos padidinimas už kiekvienus jos atidėjimo 1–5 metus yra naudingesnis senatvės pensijų gavėjams, nes jų gautų išmokų suma būtų didesnė nei išmokų suma, kurią jie per gyvenimą gautų, jei pensija būtų paskirta iš karto“, – rašo ministerija.
