Kiekvieną ankstų rytą į ūkininkų turgelius Kaune ir Vilniuje išvyksta šeši šviežutėlės duonos bei mėsos produktų prikrauti automobiliai.
Kauno rajone, Margininkų kaime, gyvenančiam ir ūkininkaujančiam Audriui Banioniui idėjų netrūksta net krizės metais. Štai kaip tik 2008-aisiais jam ir kilo mintis įsirengti mėsos perdirbimo cechą. Šįmet ūkininkas planuoja statyti skerdyklą, o kitąmet – biodujų jėgainę.
Paskutinis kantrybės lašas
„Labai trūko stabilumo. Ne kartą būdavo – ateina laikas parduoti kiaules, supirkėjai jaučia, kad neturiu pasirinkimo, todėl spaudžia sutikti su mažesne kaina. Būdavau priverstas sutikti“, – prisimena A.Banionis.
Kitą kartą atsitiko nelaimė – 700 kilogramų mėsinės veislės bulius nikstelėjo koją, krito ir susižeidė stuburą, nesikelia. Nepagydysi. Audrius skambina supirkėjams, o šie nepraleidžia progos pasinaudoti – už mėsinį bulių siūlo... 750 litų ir dar reikėtų palaukti.
„Tikriausiai tai ir buvo paskutinis kantrybės lašas. Susiradau skerdyklą, paskerdžiau ir mėsą pats pardaviau – gavau gal tris kartus daugiau nei siūlė supirkėjai. Tada aš ir apsisprendžiau – reikia mėsos perdirbimo cecho ir skerdyklos“, – sako A.Banionis.
Ūkininką paskatino ir ūkininkų turgelių iniciatoriaus Mindaugo Maciulevičiaus pasiūlymas.
„Jau 2008-aisiais jis man rodė savo projektą, įtikinėjo, kad būtent aš tokiam sumanymui tinku – turiu ir mėsos, ir duonos, ir pieno“, – pasakoja Audrius.
Džiaugiasi nesiskolinęs iš bankų
Iki šiol Audrius vadovavosi dviem sėkmės principais. Pirmasis – jeigu imiesi kokio nors darbo, tai jį atlik tik kokybiškai, kad nesigailėtum pats, ir kad pateisintum kitų viltis. Antrasis – nesiskolink iš bankų, visus darbus atlik savo arba patikimų bičiulių lėšomis.
„Mes iš karto įsirengėme normalų cechą su visa būtina įranga, su šaldymo kameromis. Nelengva buvo. Nuo projekto parengimo iki įdiegimo praėjo pusmetis, dirbome neskaičiuodami valandų. O juk reikėjo atlikti ir visus kitus darbus – ir augalininkystės, ir prižiūrėti galvijus bei kiaules, kepti duoną“, – sako A.Banionis.
Lėšų labai trūko, tačiau dabar džiaugiasi nesiskolinęs. Labai tikėtina, kad paskola iš banko būtų pražudžiusi. Iš kur pinigai?
„Kažkaip sekėsi tartis su tiekėjais ir ūkyje užaugintos produkcijos (kiaulių, galvijų, pieno, duonos) supirkėjais. Mums svarbiausiu metu jie atsiskaitydavo numatytu laiku ir net anksčiau nei tikėdavausi“, – džiaugiasi partnerių supratimu A.Banionis.
Ceche sumontuota įranga iš Italijos. Kainavo daug. Iš ES pagal supaprastintą tvarką gauta 150 tūkst. Lt paramos. Kiti darbai atlikti savo lėšomis ir jėgomis.
Artimiausi planai
Šįmet Audrius planuoja įsirengti skerdyklą. „Norėtume savo produkciją gaminti ne bet kaip, o naudodamiesi tautinio paveldo galimybėmis, pavyzdžiui, paskerstas kiaules reikėtų svilinti. Šios paslaugos prašome skerdykloje, tačiau norime tai daryti patys“, – pasakoja Audrius.
Šįmet numatyta daug investicijų. Jau pateiktas ūkio modernizavimo projektas už 2 mln. Lt. Ketinama pakeisti kiaulių fermų įrangą, karvidėse įrengti skreperius, modernizuoti garažą bei automobilių parką. Šiemet ketinama pradėti dar vieną itin svarbų darbą – statyti ar nors projektuoti biodujų jėgainę.
„Už elektros energiją per mėnesį sumokame apie 30–40 tūkst. Lt. Tiek elektros energijos sunaudojama kepykloje, mėsos ceche, kiaulių tvarte, melžiant karves ir apskritai visame ūkyje“, – skaičiuoja A.Banionis.
Planuojama statyti 400 kW galios biodujų jėgainę. Manoma, kad būtų sunaudojama apie pusė iš kiaulių bei karvių mėšlo, skerdyklos atliekų bei kukurūzų siloso pagaminamos elektros energijos.
Santykiai su žmonėmis
Iš viso ūkyje bei statybose dirba per 80 žmonių.
„Aš visada sakau – tai ne tik mano ūkis, tai – mūsų ūkis. Mes kartu dirbame, kartu užsidirbame. Pažįstu kiekvieną žmogų. Šį tą žinau apie kiekvieno gyvenimą, ko jis siekia. Stengiuosi žmones suprasti ir jiems padėti. Manau, kad ir žmonės mane supranta. Pavyzdžiui, pas mus nėra vagysčių. Žmonės patys dirba, kaip savo ūkyje. Atlyginimai mokami laiku, du kartus per mėnesį“, – sako A.Banionis.
Ūkio vadovas negaili žmonėms patarimų. „Prieš dvejus metus buvo kilęs vajus skolintis iš bankų. Buvo nesunku pasiskolinti, tačiau patariau žmonėms neskubėti. Geriau pataupyti arba padėti vieni kitiems. Dabar man dėkoja už tą patarimą“, – sako Audrius.
Įstojo į kooperatyvą
Margininkų kaime įsikūrusio ūkio produkcija prekiaujama ūkininkų turgeliuose Kaune ir Vilniuje.
„Anksčiau prekiavome ir didžiuosiuose prekybos centruose. Didelio pykčio prekybininkams nejaučiu, tačiau man nepatiko, kai nesitariama, kai sąlygos pasakomos ir negali derėtis. Pavyzdžiui, pasako, kad tą ar kitą dieną reikia skirti 20 proc. nuolaidą, ir negali nesutikti. O gal kaip tik tada aš negaliu? Be to, už smulkmenas skirdavo baudas. Pavėluoji kelias minutes, ir jau skiria tūkstantines baudas. Jokio žmoniškumo. Netinka mums tokie santykiai“, – sako A.Banionis.
Dėl šių ir kitų trūkumų A.Banionis įstojo į kooperatyvą „Lietuviško maisto kokybė“.
„Galėčiau dirbti ir savarankiškai, tačiau norisi dalyvauti priimant sprendimus. Mano tikslas, kad kooperatyve, pavyzdžiui, technologai keistųsi patirtimi. Juk tikslas bendras, mes ne konkurentai“, – sako A.Banionis.
Dabar į ūkininkų turgelius iš ūkio kiekvieną rytą (apie 5 val.) išvyksta produkcijos prikrauti šeši automobiliai. Miestiečiams siūloma duonos bei mėsos produktų.
Dešros be stipriklių ir dažų
„Pauostykite mūsų dešras – kvepia dūmu. Kai kurie dešrų gamintojai iš manęs šaipėsi – netikėjo, kad išsilaikysiu gamindamas kokybišką produkciją, manė, kad patirsiu nuostolių. Aš skaičiuoju ir matau, kad galima išsilaikyti gaminant kokybiškus produktus“, – tikina A.Banionis.
Ir jokių skonio stipriklių, glutamato ar dažų. Dešros kemšamos tik iš savo ūkyje užauginamų galvijų ir kiaulių mėsos. Ir dar lieka parduoti skerdienos. Šiuo metu ceche perdirbama apie 30 proc. ūkyje užauginamų gyvulių. Ateityje Audrius tikisi savo ūkyje perdirbti visus užauginamus galvijus ir kiaules.
„Manęs klausia – ar taip ilgai nokindamas dešras nepatiriu nuostolių? Kaip pažiūrėsi. Jeigu dirbi sąžiningai, kol ateina laikas dešras parduoti, jų svoris sumažėja 30–40 proc., bet man negaila, nes žmonėms siūlome tik kokybiškus produktus. Pavyzdžiui, kiti dešras parduoda po kelių dienų, o mes nokiname iki trijų savaičių. Nepažeidžiame technologijų – laikome šaltai, paskui – šiltai, vėliau tris paras leidžiame dūmą – patys sugalvojome, kaip tai daryti. Štai, naujausias gaminys – kadagiais kvepianti dešra“, – sako A.Banionis.
Receptus padiktuoja Audriaus giminaičiai, ūkio technologas ir kiti dirbantieji.
Albinas Čaplikas
