Jūratė Cvilikienė. Į pensiją sulaukus 30-ties: pasiekiama realybė ar utopinė svajonė?

Daug dirbti, dar daugiau taupyti ir išeiti į „pensiją“ sulaukus 30-ties kai kam gali skambėti kaip svajonių gyvenimo scenarijus. Dar prieš dešimtmetį užsienyje išpopuliarėjusios FIRE arba finansinės laisvės, ankstyvos pensijos (angl. Financial Independence, Retire Early) judėjimo atgarsiai girdimi ir Lietuvoje. Tiesa, girdėti ir skeptikų balsai, kad dėl sunkiai pasiekiamos galimybės nebedirbti sulaukus 30-ties ar 40-ties neverta aukoti šiandienos poreikių karštligiškai taupant.

FIRE užgimė JAV tarp tūkstantmečio (angl. Millenials) kartos atstovų – jaunuoliai tokio tikslo nori pasiekti ypač daug dirbdami ir kasdienius savo poreikius sumažindami iki visiškai minimalios, kartais net absurdiškos, ribos. Tokiu būdu siekiama sukaupti kaip įmanoma didesnę sumą pinigų, iš kurios vėliau būtų galima nedirbant gyventi.

Egzistuoja įvairios šio judėjimo formos, priklausomai nuo taupymo intensyvumo. LeanFIRE atstovai pasiruošę gyventi tenkindami tik bazinius poreikius ir visus likusius pinigus taupyti. FatFIRE – kiek nuosaikesni, tad taupo mažiau ir todėl yra pasiruošę į „pensiją“ išeiti kiek vėliau nei pirmieji. Tuo tarpu BaristaFIRE atstovai taupo šiek kiek atsakingiau nei būtina, tačiau tokiu būdu greičiau sukaupę reikšmingą sumą, darbo ir veiklos visiškai neatsisako, pavyzdžiui, dirba laisvai samdomą darbą. 

Koks finansinės laisvės scenarijus

Tai, kokia suma kiekvieną mėnesį užtikrintų pakankamai patogų gyvenimą – visiems gali būti skirtinga, tačiau įsivaizduokime, kad iki gyvenimo pabaigos gyventi patogiai mums užteks vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumos. 

Statistikos departamento duomenimis, ši suma sudaro kiek daugiau nei 900 eurų, atskaičius mokesčius. Vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje sulaukus pensinio amžiaus siekia bent 80 metų. Vadinasi, norėdami niekada nebedirbti po 30-ies ar 40-ties, turime apsirūpinti pajamomis ateinantiems 40–50 metų − tam sukaupti reikės mažiausiai 500 tūkst. eurų sumą.

Ar realu uždirbti tokią sumą iki numatytos ankstyvosios „pensijos“? Jeigu pradėtumėte dirbti sulaukę 18 metų, kas mėnesį turėtumėte gauti bent 3–4 tūkst. eurų pajamų, atskaičius mokesčius. Visgi tokio dydžio atlyginimus gaunančių jaunų žmonių šalyje yra labai mažai. Maža to, gaunant tokias dideles pajamas išlaidos turėtų būti minimalios – kone viską tektų atidėti ankstyvos pensijos kaupimui. 

REKLAMA

Planui pavykus – kiti iššūkiai

Įsivaizduokime, kad reikiamą sumą iki 30-ties ar 40-ties uždirbti pavyko. Tik džiaugtis dar ankstoka, mat reikia įvertinti keletą faktų – infliaciją ir netenkamas valstybės socialines garantijas. 

Maždaug 2 proc. dydžio infliacija yra laikoma „sveika“ šalyje, kurios ekonomika nuosekliai auga. Vyraujant įprastam infliacijos lygiui už tą pačią sumą, kurią išleidžiame šiandien, po kelerių metų nebenusipirksime tokio pat kiekio prekių ir paslaugų. Ką jau kalbėti apie laikotarpį po kelių dešimtmečių. 

Dar daugiau, nuo 30-ties nebedirbdami ir nemokėdami su darbo pajamomis susijusių mokesčių valstybei, mes netenkame dalies jos socialinių garantijų – ligos, motinystės išmokų, nekaupiame nuo darbo stažo priklausančios senatvės pensijos dalies. 

Todėl net ir sukaupus solidžią finansinę pagalvę, ankstyvos pensijos scenarijui reikalinga ne tik neįtikėtina finansinė sėkmė ir itin griežta finansinė drausmė. Reikalinga ir garantija, kad per visą ankstyvos pensijos laikotarpį nenutiks jokių neplanuotų ir didelių išlaidų reikalaujančių atsitikimų. 

Galiausiai, ar esame tikri, kad neturėdami darbinių įsipareigojimų, galėsime taip pat efektyviai planuoti savo dieną ir kokybiškai paskirstyti laiką. Dažnai daug laisvo laiko turintys žmonės skundžiasi, kad jie nuveikia kur kas mažiau negu tie, kurie į savo dieną turi sutalpinti šeimos, profesinius ir laisvalaikio įsipareigojimus.

Kodėl norime į ankstyvą pensiją

Visgi tai nereiškia, kad nieko negalime padaryti dėl savo finansinės laisvės ateityje. Visų pirma, galbūt apie ankstyvą pensiją mus verčia galvoti nemėgstamas darbas ar netinkamai pasirinkta profesinė kryptis. 

Jei jaučiamės išsisėmę savo darbe, regime tik rutiną ir pykstame ant sekmadienio, kad po jo ateis pirmadienis, galbūt metas pagalvoti apie naujus veiklos horizontus. Mėgstama ir įkvepianti profesinė veikla taip pat tiesiogiai susijusi su gerais rezultatais ir atitinkamu finansiniu atlygiu.

REKLAMA

Verta apsvarstyti ir dar vieną scenarijų – vis labiau populiarėjančią darbo su atostogų prieskoniu tendenciją, taip vadinamas „darbostogas“ (angl. workation). Galimybė išvykti į Lietuvos pajūrį ar trokštamą aplankyti užsienio kurortą ir dirbti per nuotolį iš ten, neprarandant nuolatinių pajamų ir socialinių garantijų, skamba kaip dar viena patraukli alternatyva. 

Svarbiausia – tikroji pensija

Vis tik finansinės laisvės mums visiems labiausiai gali prireikti sulaukus tikrojo pensinio amžiaus. Demografinės tendencijos šalyje šiandien rodo skeptiškas prognozes ateičiai – prognozuojama, kad papildomai savo pensijai nekaupiantys gyventojai ateityje gali tikėtis apie 30 proc. jų darbo užmokesčio siekiančios pensijos. 

Dėl šios priežasties būtina pagalvoti apie papildomą kaupimą pensijai arba investavimą. Tam, kad sulaukus pensinio amžiaus galėtumėte patenkinti didžiąją savo poreikių dalį, reikia užsitikrinti pakankamą pajamų priedą kartu su valstybės mokama pensija − bent 100 tūkst. eurų siekiančią santaupų sumą. O norint iš tiesų patogaus gyvenimo senatvėje, ši suma turėtų būti dar didesnė. 

Siekiant sukaupti tokio dydžio sumas, investuoti ir kaupti reikėtų pradėti vos tik pradėjus gauti pirmąsias reguliarias pajamas. Investavimo sėkmę visų pirma užtikrina jo ilgalaikiškumas, padedantis subalansuoti finansų rinkos svyravimų įtaką investiciniam portfeliui. Be to, anksti pradėjus investuoti galima pradėti nuo drąsesnės investavimo strategijos su amžiumi ją keičiant į konservatyvesnę. 

FIRE judėjimas išskirtinis tuo, kad jo šalininkai finansinio ateities užsitikrinimo nori pasiekti per ypatingai trumpą laiką. Tad kasdienybėje jie turi imtis ypač griežtų ir drastiškų priemonių, kurios daugeliui mūsų gali būti sunkiai pritaikomos, siekiant išsaugoti socialinius ryšius, auginant šeimą ar, pavyzdžiui, rūpinantis kitais šeimos nariais.

Tai yra „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės komentaras. Portalo tv3.lt pozicija nebūtinai sutampa su juo


Rašyti komentarą...
M
Mona
2021-04-23 14:31:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
Vieniems pensiją nuo 30, kiti arkit iki 72, tokia nauja realybė.
Atsakyti
0

M
Mmmmmmmm
2021-04-23 20:49:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jai seimas ir visos ministerjos nevoku tai galima to pasiekti
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų