2019 m. valstybės biudžeto pajamos (kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis) sudarys 10,586 mlrd. eurų, apie 75,7 proc. jų – iš mokesčių.
„Geriausias biudžetas“
Premjeras Saulius Skvernelis šį biudžetą vadina geriausiu, kurį pavyko priimti 2016–2020 metų Seimo kadencijoje.
„Tai jau trečias Vyriausybės biudžetas. Manau, kad jis yra geriausias iš biudžetų. Tai pajaus kiekvienas Lietuvoje dirbantis žmogus. Tai šeimų biudžetas, gyventojų, visų Lietuvos žmonių biudžetas“, – Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.
Tam, kad biudžetas būtų galutinai patvirtintas, jį savo parašu patvirtinti turi ir šalies prezidente Dalia Grybauskaitė. Paklaustas, ar nesibaimina, kad opozicija gali kreiptis į prezidentę su prašymu keisti biudžetą, S. Skvernelis teigė, kad tai būtų žingsnis prieš visus dirbančiuosius.
„Norint stabdyti, reikia kreiptis su kažkokiu tai aiškiu reikalavimu. Biudžetas yra priimtas, matėte, kokia balsų dauguma. Bet kokiu atveju, jeigu norima, kad būtų nukreipti visi veiksmai prieš žmones, šeimas, senjorus, jaunas šeimas, tą galima daryti. Biudžetas priimtas, jis subalansuotas“, – sakė premjeras.
Biudžetas slepia daug bėdų
Prieš priimant biudžetą, valdantieji ironizavo, kad šis Seimo posėdis – paskutinis konservatorių mūšis. Tačiau Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis nemano, kad mūšis pralaimėtas.
„Aš manau, kad tai labiau buvo valstiečių mūšis. Istoriškai vertinant, tai buvo tokia Pyro pergalė, pasiekta pergalė, bet jie nelaimėjo mūšio, karo. Nuostoliai karo yra didesni negu pergalė, kurie ją pasiekė“, – žurnalistams Seime teigė G. Landsbergis.
Kaip pastebi Seimo narys, priimtas biudžetas nesprendžia esminių su dalies profesijų atstovų atlyginimais susijusių problemų. Anot parlamentaro, diskusija dėl biudžeto turėjo būti kur kas ilgesnė ir išsamesnė.
„Priimtas biudžetas savyje slepia labai daug didelių bėdų. Viešasis sektorius, mokytojai, medikai, daugelis kitų profesijų – jų problemos nėra niekaip sprendžiamos. Viena užimta ministerija reikalai gali ir nesibaigti. Tačiau situacijos be pinigų nuraminti vargu ar pavyks. Šalia yra medikai, kurie tuoj pat ateis paklausti, kada mūsų situacija bus sprendžiama, ir taip toliau“, – pastebėjo G. Landsbergis.
Paklaustas, ar neketina kreiptis į prezidentę, prašydamas vetuoti valstybės biudžetą, G. Landsbergis akcentavo, kad prezidentės pateiktose pataisose dėl etatinio mokytojų apmokėjimo yra spraga, kurią reikia spręsti tobulinant biudžetą.
„Jeigu [įstatymas] būtų priimtas toks, koks buvo pateiktas prezidentės, jis pareikalautų labai daug papildomų lėšų. Vien tik jį priėmus, mokytojams kris algos, dalis mažų mokyklų mokytojai gaus mažiau algos. Man yra klausimas, ar prezidentė pateikė įstatymo pataisas ir pažiūrės į biudžetą tuo pačiu, pasiūlymą teisk biudžetui, ar tikėsis, kad tai bus išspręsta, kai jos kadencija baigsis“, – svarstė konservatorius.
Auga vaiko pinigai, brangsta alkoholis
Valdančiųjų teigimu, dėl mokesčių reformos gyventojams darbo užmokestis kitąmet turi padidėti vidutiniškai nuo 18 iki 60 eurų.
Kitąmet 20 eurų iki 50 eurų didės vaiko pinigai, tam numatyta 117 mln. eurų, bei kils pensijos – jų indeksavimui numatoma skirti daugiau kaip 212 mln. eurų. Nuo 2019 metų nutraukiami „Sodros“ mokėjimai į antros pakopos pensijų kaupimo fondus, todėl „Sodroje“ lieka beveik 200 mln. eurų.
Gyventojams bus leidžiama skirti dalį gyventojų pajamų mokesčio profsąjungoms.
Kitąmet ketinama lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą (dabar 21 proc.) taikyti malkoms ir iš medienos pagamintai kūrenimui skirtai produkcijai bei lengvatinį 5 proc. tarifą (dabar 9 proc.) – laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams.
Taip pat nuo kovo 10 proc. didinamas akcizų tarifas etilo alkoholiui, dėl ko šiek tiek brangs stiprieji gėrimai.
