„Didžiuosiuose miestuose didelę įtaką turi NŠG, kuriems padidėjus šilumos poreikiui nebelieka praktiškai konkurencijos, pavyzdžiui, Vilniuje ir Klaipėdoje, ir tada yra galimybė didinti šilumos kainą. Kol dar buvo neaišku, ar bus šildymo sezonas spalį, ar ne, (gamintojai – BNS) teikė aukcionuose mažesnes šilumos kainas ir tas lėmė, kad didžiuosiuose miestuose lapkričio mėnesį kainos padidėjo, mažuosiuose – nelabai“, – BNS teigė Valdas Lukoševičius.
V. Lukoševičiaus teigimu, paskutinius šių metų mėnesius šilumos kainos bus panašios į pernykštes.
„Šilumos kainos, lyginant su praeitais metais, bus panašios. (...) Visuomet sausio mėnesį šilumos kainos būna didžiausios, o po to mažėja. (...) Nėra kol kas indikacijų, kad gruodis būtų išskirtinai šaltas ar šiltas, todėl ir pokyčius sunku prognozuoti, nes bendras kainų lygis yra panašus, kaip ir prieš metus“, – aiškino V. Lukoševičius.
Centralizuotai tiekiamos šilumos vidutinė kaina lapkritį, palyginti su spaliu, visoje Lietuvoje augo 9 proc. iki 7,17 cento už kilovatvalandę (kWh), o Vilniuje – net 22,7 proc. iki 7,88 cento, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).
„Miesto gijų“ skaičiavimais, vidutinė spalio sąskaita už 50 kv. metrų buto šildymą renovuotame daugiabutyje siekia apie 30 eurų, o sename, energetiškai neefektyviame – apie 51 eurą.
„Miesto gijų“ atstovė Sandra Buzaitė BNS teigė, kad Vilniuje veikiančių nepriklausomų gamintojų šilumos kaina aukcione lapkritį buvo 62 proc. didesnė nei spalį.
Pasak S. Buzaitės, Vilniuje šiuo metu veikia aštuoni tokie gamintojai, jų tiekiama šiluma lapkritį turėtų sudaryti apie 78 proc. visos šilumos. Vien „Ignitis grupės“ valdoma Vilniaus kogeneracinė jėgainė šį mėnesį pagamins beveik pusę (47 proc.) miestui reikalingo šilumos kiekio.
Šilumos kaina per mėnesį labiausiai sumažėjo Šakiuose – 6,9 proc. iki 9,37 cento. Tuo metu mažiausia kaina lapkritį yra Utenoje – 5,25 cento, Klaipėdoje – 6,05 cento, Mažeikiuose – 6,38 cento ir Panevėžyje – 6,41 cento.
Brangiausiai šiluma kainuoja Lazdijuose – 12,5 cento, Biržuose – 12,39 cento, dalyje Vilniaus rajono (kur šilumą tiekia „Nemenčinės komunalininkas“) – 11,92 cento ir Kauno rajone – 11,4 cento.
Penkiose savivaldybėse su mažiausia kaina (5,25–6,44 cento) ji yra apie 17,5 proc. mažesnė nei šalies vidurkis, o penkiose su didžiausia kaina (11,16–12,5 cento) – 40 proc. didesnė.
V. Lukoševičius prabrėžė, kad šilumos kainos mažėja jau trejus metus iš eilės, tačiau vis dar yra aukštesnės nei iki karo Ukrainoje.
„Apie 2020 metus buvo pačios žemiausios biokuro kainos dėl to, kad buvo labai daug pigaus biokuro iš Baltarusijos, tai tada šilumos kainos irgi buvo mažiausios. Po to prasidėjo energetinė krizė, geopolitiniai veiksniai lėmė, kad buvo didžiulis kainų šuolis. Tas pats biokuras kainavo iki 50 eurų už megavatvalandę. Dabar jau treti metai iš eilės, kai tiek biokuras, tiek šilumos kainos mažėja, bet negrįžo į prieškrizinį lygį“, – BNS teigė asociacijos prezidentas.
BNS rašė, kad Seimui šiemet panaikinus pridėtinės vertės mokesčio lengvatą (PVM) centralizuotam šildymui, karštam vandeniui bei malkoms, šiluma nuo sausio brangs maždaug 12 procentų.
„Nuo sausio mėnesio bus (kainos – BNS) šuolis, kada atsiras PVM pilnos apimties buitiniams vartotojams. Tai šitas tikrai bus reikšmingas faktorius (...) – 12 proc. prisidės prie galutinės kainos. Kadangi šilumos kainos yra reguliuojamos, tai praktiškai jisai persikels vartotojams“, – teigė V. Lukoševičius.
Nuo sausio PVM šilumos energijai didės nuo 9 iki 21 procento.
