Iššūkis verslui – neišmanūs įstatymai ir savivaldybės

Norint padėti verslui klestėti reikia ne tik išmanaus reguliavimo, bet nacionalinės valdžios ir savivaldybių bendradarbiavimo vykdant įstatymus, teigė verslo atstovai, nes kol kas dalis savivaldybių verslą ne pritraukia, bet užkerta kelią jo plėtrai. Trečiadienį Vilniuje „Kempinski“ viešbutyje Lietuvos pramonininkų konfederacijos surengtoje tarptautinėje konferencijoje apie išmaniąją pramonę vyko diskusija „Laikantis sumanaus reguliavimo įsipareigojimų“, kurioje verslo ir valdžios atstovai iš Baltijos šalių aptarė reguliavimo įtaką verslui. Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas, teigė, kad reguliavimas pats savaime nėra išmanus dalykas. „Išmanusis reguliavimas – tai du vienas kitam prieštaraujantys žodžiai, – sakė Ž. Šilėnas. – Čia kaip sakyti karštas ledas.“ Ne išmanūs, o „kvaili“ Kalbant vadybos terminais, išmanu yra tai, kas yra paprasta, išmatuojama, pasiekiama, orientuojama į rezultatus, teigė Ž. Šilėnas: „Mano manymu, mes turime reguliavimus, kurie yra ne išmanūs, o kvaili.“ Pasak Ž. Šilėno, „kvaili“ įstatymai yra tokie, kurie yra ilgi, sudėtingi ir suprantami tik profesionalams. Kaip vieną iš pavyzdžių, kodėl Lietuvos reguliavimai yra „kvaili“, jis pateikia Pelno įstatymą. „Per kokius septyniolika metų Pelno įstatyme puslapių padaugėjo nuo 19 iki 80”, – sakė jis. Taip pat LLRI prezidentas teigė, kad Lietuvos įstatymai per daug orientuojasi į draudimą, o tai užkerta kelią verslo iniciatyvumui. „Reguliavimas – viena iš paprasčiausių, mažiausiai efektyvių ir kūrybingų priemonių, - sakė Ž. Šilėnas. – Reguliavimas naikina iniciatyvą, verslumą, dvasią. Jis plečiasi kaip virusas, ir veikia kaip virusas. Jis naikina sveikąsias ląsteles ir iniciatyvas.“ Ž. Šilėnas pripažino, kad kalbėdamas apie reguliavimą „specialiai sutirštino spalvas“, bet taip jis esą siekiantis, kad prastas reguliavimas nebūtų toleruojamas. „Aš manau, kad mes kaip visuomenė, tiek Europoje, tiek Lietuvoje per daug tolerantiškai žiūrime į prastą reguliavimą, - dėstė Ž. Šilėnas. – Mes į jį žiūrime, kaip į grafičius ant sienų – na, ką jau padarysi. Bet reguliavimas yra ta sritis, kur valdžia iš tiesų gali kažką padaryti.“ Statybų pradžios laukia penkis metus Tačiau didžiausią problemą verslui kelia ne vyriausybės kuriami reguliavimai, o koordinavimo trūkumas tarp valstybės lygmens institucijų ir savivaldybių lygmens organizacijų. Diskusijoje dalyvavęs Virginijus Ramanauskas, plastikinių vamzdžių gamintojos „Wavin Baltic“ generalinis direktorius, teigė, kad pramonės vystymasis bus sėkmingas, tik tuo atveju, jei bus koordinuojami visų valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmai. „Jei institucijos to nekontroliuos, tai vežimas bus traukiamas į skirtingas puses“, - sakė jis. Nors geresnė koordinacija tarp valdžios institucijų jaučiama paslaugų perkėlime į elektronine erdvę bei stengiantis bendrai supaprastinti biurokratinę naštą. Pasak V. Ramanausko, yra sričių, kuriose koordinacijos apskritai nėra. „Teritorijų planavimo srityje už koordinavimą iš dešimties galimų balų duočiau nulį“, - sakė V. Ramanauskas ir šį įvertinimą grindžia savo patirtimi. Verslininkas pasakojo, kad prieš šešis metus nusprendė plėsti gamybą Lietuvoje ir Vilniaus apylinkėse įsigijo sklypą, kurį Vilniaus savivaldybė numatė priskirti prie pramoninės paskirties sklypų. Norėdama pradėti vykdyti darbus įsigytame sklype įmonė iš savivaldybės turėjo gauti patvirtintą detalųjį planą. „Mes tą dokumentą ruošiame jau penkis metus ir vis dar neturime rezultato“, - apie savo situaciją pasakojo V. Ramnauskas. Pasak verslininko, pradėjus ruošti planą paaiškėjo, kad vienos viešojo sektoriaus organizacijos palaiko pramonės plėtrą, o kitos – ne. Taip pat pasikeitė ir tų pačių institucijų požiūris. „Tos pačios institucijos, kurios jau buvo pritarusios kokiam nors sprendimui prieš keturis metus, dabar teigia, kad jam nebepritaria“, - aiškino V. Ramanauskas.

Be to, pasak verslininko, trūksta savivaldybių iniciatyvos pritraukti verslą į savo teritoriją, nes jeigu verslininkas gauna leidimą įsigytame sklype vykdyti veiklą, jam vienam pačiam reikia tiesti kelius, tartis su aplinkiniais gyventojais. Savivaldybėms verslas – neapsimoka Pasak ūkio viceministro Kęstučio Trečioko, tokių atvejų, koks atsitiko V. Ramanauskui yra ne vienas. „Nors regionuose yra pavyzdžių, kai ir per kelis mėnesius yra padaromi detalieji planai“, - sakė jis diskusijoje ir pripažino, kad valdžios institucijos turi labiau bendradarbiauti ir laikytis bendrų įstatymų. „Pas mus ir kaimo vietovės primininkas bando daryti strateginius sprendimus, - sakė K. Trečiokas. – Bet yra įstatymai, kurių turi visi laikytis, jeigu yra terminai, reikia jų laikytis, negalima sprendimu tempti, atidėlioti, išsisukinėti nuo jų.“ K. Trečioko nuomone, Lietuvoje apie trečdalį savivaldybių gali būti tokių, apie kurias pasakojo V. Ramanauskas. Diskusijoje tai pat dalyvavę Latvijos ir Estijos darbdavių konfederacijų prezidentai sakė, kad jų šalyse vyrauja panaši problema. „Vyriausybės lygmeniu yra žymiai mažiau problemų nei vietiniu“, - sakė Latvijos darbdavių konfederacijos prezidentė Liga Mengelsone ir teigė, kad problema būtų sumažinta, jei verslo mokami mokesčiai labiau būtų siejami su savivaldybėmis. Tą patį siūlė ir Estijos darbdavių konfederacijos pirmininkas Tarmo Kriisas. „Norėtume, kad savivaldybės skatintų industrines įmones investuoti į jų teritorijas. Tačiau mokesčių sistema yra taip padalinta, kad savivaldybės gauna tik tam tikrą dalį iš verslo ir joms jis neapsimoka, - sakė jis. – Savivaldybės mieliau stato gyvenamuosius namus. Tad jau kurį laiką teikiame siūlymus keisti mokesčių įstatymus.“


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų