Ekspertai įspėja, kad šventinis optimizmas neretai pranoksta tikrąsias finansines galimybes, todėl šiemet ypač svarbu iš anksto planuoti išlaidas.
Jie pastebi, kad gyventojai šventinių laikotarpiu dažnai nėra linkę planuoti savo išlaidas, todėl galiausiai išleidžia daugiau, nei gali sau leisti.
Anot specialistų, šventinio sezono šurmulys mus verčia įsisukti į kartais pakankamai gerai nepamatuotą pirkimo ir dovanojimo ratą, pamirštant šių švenčių prasmę – buvimą drauge. Todėl svarbu stengtis laikytis iš anksto nustatyto bei galimybių neviršijančio švenčių biudžeto.
Lietuviams teks išleisti daugiau nei pernai?
Penktadalis gyventojų šįmet didžiųjų metų švenčių dovanoms ir vaišėms planuoja išleisti didesnes sumas nei pernai, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktos apklausos rezultatai.
Tuo metu likusieji tikisi sumažinti arba išlaikyti nepakitusius šventinius biudžetus, tačiau, anot „Swedbank“, tai pavyks ne visiems.
„Šiemet išleisiantys tiek pat ar mažiau nei pernai nurodo keturi penktadaliai gyventojų. Vis dėlto, atskleisdami savo planuojamus dovanų bei vaišių biudžetus, respondentai netrunka patys tai paneigti“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Ji pastebi, kad jei prieš metus planavusių tilpti į iki 60 eurų kalėdinių dovanų biudžetą buvo 18 proc., šiais metais tokių beliko 11 proc.
Likusieji planuoja didesnes sumas, pavyzdžiui, padaugėjo 200 eurų ir daugiau dovanoms planuojančių išleisti gyventojų. Jų dalis sudaro 27 proc., o t. y. net 6 proc. daugiau nei metus.
„Swedbank“ prideda, kad didėja ne tik dovanų, bet ir šventinio stalo išlaidos.
Neviršyti 50 eurų sumos vaišėms šįmet tikisi 13 proc. respondentų – 7 proc. punktais mažiau nei 2023 m. Dažniausiai (40 proc.), kaip rodo šių metų apklausa, gyventojai įvardija šventiniam stalui išleisiantys 51–150 eurų.
Kiek pamatuotas mūsų šventinis finansinis optimizmas?
Kaip rodo tyrimas, šiemet daugiau nei pernai išleisti planuoja 21 proc. respondentų. Visgi „Swedbank“ atstovė pabrėžia, kad būtent todėl šventiniu laikotarpiu ypač svarbu iš anksto planuoti išlaidas ir įvertinti savo finansines galimybes.
„Norą per šventes savęs neriboti vertinčiau su „žiupsneliu druskos“. Lygiagrečiai stebime ir tai, kad gyventojai nėra linkę iš anksto finansiškai ruoštis šventėms, dažnas, kaip rodo „Swedbank“ duomenys, neturi finansinio rezervo.
Todėl čia svarbu stabtelti ir savęs paklausti, ar dėl noro apdovanoti save ir kitus neaukojame savo finansinės sveikatos“, – komentuoja J. Cvilikienė.
Sutaupysite planuodami iš anksto
Norint išvengti per didelių išlaidų dovanoms, labai svarbu dar prieš pradedant jų pirkimą aiškiai nusistatyti sumą, kurią galite išleisti.
Pavyzdžiui, nusistatyti, kad visoms dovanoms išleistų pinigų suma negali viršyti 200 eurų. Taip galima išvengti situacijos, kai dovanos perkamos impulsyviai, o tik vėliau, suskaičiavus išlaidas, suprantama, kad buvo išleista gerokai daugiau, nei žmogus gali sau leisti.
Nusistačius bendra sumą dovanoms, vertėtų susidaryti sąrašą žmonių, kuriems planuojama pirkti dovanas. Toks sąrašas ne tik padės nepamiršti nė vieno artimojo, bet ir leis išlaidas planuoti racionaliau.
Visgi, jei sąrašas atrodo per ilgas, kad jam įgyvendinti užtektų numatytos sumos, vertėtų pasižiūrėti, ar tikrai būtina dovaną pirkti visiems sąraše esantiems žmonėms.
Pavyzdžiui, neretai pasitaiko atvejų, kai žmonėms atrodo, kad dovanas jie turi dovanoti visiems savo pažįstamiems.
Tačiau galbūt visiškai nebūtina dovanų dovanoti visiems? Neretai nutinka taip, kad žmonės vieni kitiems perka dovanas tik todėl, kad tas asmuo ir jiems tikrai kažką dovanos. Todėl tikrai galima sutaupyti su ne pačiais artimiausiais žmonėmis susitarus dovanomis nesimainyti.
Kai jau yra sudarytas galutinis sąrašas, tada galima bandyti paskirstyti, kam bus perkamos brangesnės dovanos, o kam – labiau simboliškos.
Kai iš anksto bus apgalvota, ką reikia pirkti, pavyks išvengti impulsyvių ir neapgalvotų pirkinių.
Nuvykus pirkti dovanas arba jas perkant internetu, itin svarbu nuolat sekti, kiek pinigų jau yra išleista ir kiek dar liko iki nustatytos sumos. Taip bus išvengta nustatytos sumos viršijimo.
Populiarėja burtų traukimo žaidimai
Visgi dažniausiai žmonės dovanas perka savo artimiesiems. Tačiau, jei šeima yra labai didelė, dovanoms gali tekti išleisti itin daug perkant jas kiekvienam šeimos nariui.
Todėl pastaraisiais metais vis labiau populiarėja burtų traukimo tradicija, kai burtų keliu ištraukiamas vienas žmogus, kuriam perkama dovana. Taip žmonės ne tik sutaupo nemažai pinigų, bet ir sukuria įdomią intrigą šventėms, nes niekas nežino, iš ko gaus dovaną.
Nepaisant to, kad šį būdą įgyvendinti galima ir įprastu būdu, traukiant lapelius su vardais, tačiau šiais laikais yra ir specialiai tam sukurtų aplikacijų.
Net jei šeima – labai didelė arba gyvena skirtingose vietovėse, šį žaidimą galima lengvai organizuoti.
Pavyzdžiui, yra nemažai „Secret Santa“ programėlių, kuriose užsiregistruoja visi burtų traukime dalyvaujantys šeimos nariai, o kartu ir įrašo, ko norėtų arba ko tikrai nenorėtų gauti dovanų.
Tada šioje sistemoje yra nustatomas dovanos biudžetas, kad visi žaidėjai žinotų, kiek pinigų turės skirti dovanai.
Vėliau sistema atsitiktinai kiekvienam paskiria po žmogų, kuriam jis turės pirkti dovaną, ir apie tai informuoja elektroniniu paštu. Kartu su vardu atkeliauja ir norų arba nenorų sąrašas, kad dovaną nupirkti būtų lengviau.
Kai kurios aplikacijos leidžia papildomai siųsti užuominas, paslėptus klausimus ar tiesiog anonimiškai bendrauti su žaidėjais.
Taip visi sutaupo pinigų, nes nereikia dovanos pirkti kiekvienam šeimos nariui. Taip pat yra lengviau nupirkti dovanas, nes kiekvienas žmogus parašo, ko norėtų ir ko nenorėtų gauti.
Ką gyventojai dovanos artimiesiems?
„Swedbank“ užsakymu atliktos apklausos duomenys rodo, kad šiemet po egle dažniausiai atsidurs kosmetika ar kvepalai (37 proc.), pinigų ar parduotuvės dovanų čekiai (26 proc.), drabužiai ar papuošalai (24 proc.), knygos (22 proc.) bei bilietai į renginius (18 proc.).
„Vidutinė dovanos suma, kurią planuojame skirti artimiesiems, šįmet dažniausiai sieks 20–40 eurų. Tačiau vaikus planuojame apdovanoti kur kas dosniau: priklausomai nuo vaiko amžiaus, išleisime vidutiniškai 42–67 eurus.
Tačiau dosnumas čia nesibaigs – penktadalis gyventojų planuoja apdovanoti ir kolegas, o jų dovanai skirti vidutinę beveik 20 eurų siekiančią sumą“, – pažymi J. Cvilikienė.
Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą 2025 m. lapkričio 17–26 d. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliko nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1017 respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja 18 – 75 metų šalies gyventojų nuomones ir vertinimus.
