Kokios šalys dabar labiausiai tinkamos investicijoms? Recesijos metu vertėtų rinktis dideles, nuo keleto stambių įmonių nepriklausomas šalis su diversifikuota mokesčių sistema ir gilia kapitalo rinka. Pageidautina, kad šios valstybės bankų skolos būtų vietine valiuta. Tokios šalys yra atsparesnės recesijos poveikiui.
Tiesa, visus kriterijus atitinkančių valstybių pasaulyje nėra daug. Geriausiai išvardintus reikalavimus atitinka JAV. Dabartinė krizė prasidėjo būtent Jungtinėse valstijose, pradėjus kristi nekilnojamojo turto kainoms. Bet pasauliui JAV dolerį naudojant kaip rezervinę valiutą, šalis turi puikias galimybes pirmoji įveikti šią krizę. Nors prieš pusę metų JAV bankų padėtis lyginat su Senojo žemyno konkurentais atrodė labai sudėtinga, dabar pagal rodiklius prasčiau sekasi jau Europos bankams. Šioje šalyje problemos sprendžiamos greitai ir ryžtingai – bankų gelbėjimo planui sukurti prireikė tik kelių savaičių, tuo tarpu Japonijoje prieš du dešimtmečius panaši krizė buvo sprendžiama kelerius metus.
Tačiau galimybė išsilaikyti per krizės metus neparodo šalies augimo potencialo, kuris itin domina investuotojus. Yra ir kitų šalių, kurios šiuo metu galėtų būti patrauklios. Mano nuomone, Kinija netrukus gali tapti viena ekonomiškai svarbiausių valstybių pasaulyje.
Šios valstybės rinkoje slypi didžiulis potencialas – 1,3 milijardo darbščių ir kantrių darbo rankų, didžiausia pasaulyje vidurinioji klasė (vartotojai). Vertinant dešimties – dvidešimties metų laikotarpį ši šalis turi galbūt geriausias augimo galimybes visame pasaulyje. Trečiajame ketvirtyje Kinijos BVP padidėjo „tik“ 9 proc. ir tai yra laikoma nesėkme. Be to, kol kas Kinijos gyventojai yra labai mažai prasiskolinę – kinų įsiskolinimas sudaro tik 13 proc. nuo BVP. Palyginimui – JAV šis rodiklis siekia 100 proc. Dar vienas svarbus rodiklis – santaupos. Kinai sutaupo apie 20 proc. savo pajamų ir dabar jų santaupos jau sudaro 50 proc. BVP. Šie skaičiai rodo, kad Kinijos ekonomika turi puikių galimybių augti dėl vidinio vartojimo didėjimo, netgi mažėjant eksporto apimtims ir investicijoms.
Kinija turi didžiausius pasaulyje užsienio valiutos rezervus – apie du trilijonus JAV dolerių. Tai leidžia vyriausybei aktyviai palaikyti ekonomikos augimą. Skatindama vidinį vartojimą Kinija gali išbristi iš esamos krizės ir tuo pačiu išspręsti dėl per didelio dėmesio eksportui kilusias finansines bėdas. Kartu tai padėtų sumažinti juanio stiprėjimą, kuris yra nepalankus kinų eksportuotojams. Be to, taip Kinija galėtų sustiprinti savo politinę įtaką, tapdama pasaulio ekonomikos gelbėtoja.
Neseniai Kinija paskelbė apie 600 milijardų JAV dolerių vertės ekonomikos skatinimo planą, patvirtindama, kad pasuko būtent šiuo keliu. Lėšos bus skirtos nekilnojamojo turto, infrastruktūros, sveikatos apsaugos sektorių vystymui. Kinija atsargoje turi ir daugiau ekonomikos skatinimo priemonių: palūkanų normos, bankų rezervų rodikliai, kurie šio metu yra vieni didžiausių pasaulyje dėl ankstesnės ekonomikos „šaldymo“ politikos. Pasaulyje šiuo metu nėra šalies, turinčios daugiau galimybių skatinti savo ekonomiką.
Tiesa, Kinija turi ir savų problemų. Pasaulio ekonomikos lėtėjimas smarkiai smogė šalies eksportui, kuris iki šiol buvo bene pagrindinis ekonomikos augimo variklis. Kinai taip pat pajus ir sumažėjusių užsienio investicijų pasekmes, todėl perėjimas prie vidinio vartojimo nebus nei paprastas, nei švelnus. Be to, šalies laukia ir labai skausminga žemės reforma. Kitas didelis kinų rūpestis – ekologija. Apie 80 proc. energijos Kinija išgauna degindama anglį, todėl šiuo metu yra didžiausias šiltnamio dujų skleidėjas pasaulyje. Šalies šiaurinius regionus kamuoja vandens trūkumas, o upės senka visoje šalyje. Pasaulio nuomonė apie Kinijos politinę sistemą irgi nėra tokia, kokios norėtųsi. Sunkumų daug, tačiau palyginus su kitų regionų bėdomis Kinijos ekonomika atrodo stebėtinai sveika.
Kitame straipsnyje toliau kalbėsime apie investicijų kryptis.
Rokas Masiulis yra ISP fondo valdytojas, [email protected]
