Mūsų šalies mokesčių sistema varo į neviltį sąžiningai mokesčius mokančius verslininkus, nes į šešėlį pasitraukę jų konkurentai klientams gali pasiūlyti kur kas pigesnes paslaugas. Dėl to verslo pasaulyje kyla įtampa, kuri situaciją gali paversti kritiška.
Pasak Verslosavaite.lt kalbintų specialistų, dabartinei mokesčių sistemai trūksta aiškumo ir lankstumo, o mokesčiai yra per dideli.
Šešėlyje – 70 proc.
„Pastaruoju metu ministras pirmininkas A. Kubilius vis nepraleidžia progos paminėti, kad krizė Lietuvoje suvaldyta. Tačiau realybė kitokia. Nedarbo lygis jau peržengė 15 procentų, o didelės dalies įmonių padėtis ir toliau išlieka sudėtinga.
Kol kas nieko negirdėti ir apie mokesčių mažinimo programas, kurios padėtų skatinti verslo atsigavimą“, - sako geodeziniais ir kadastriniais matavimais, teritorijų planavimu užsiimančios įmonės „Geometra“ vadovas Egidijus Stašelis.
Pasak jo, apie 70 proc. įmonių, kurių pagrindiniai klientai yra fiziniai asmenys, dirba neišrašydamos jiems sąskaitų ir nemoka mokesčių.
„Kaip matome, situacija šioje srityje yra praktiškai nevaldoma, todėl valdžia turėtų nedelsiant imtis priemonių, kad ji pasikeistų“, - ragina E. Stašelis.
Mokesčių mokėti neverta?
„Geometros“ vadovas teigia, kad nemaža dalis verslininkų nebegalėdami sumokėti didžiulių mokesčių valstybei, pasitraukė į šešėlį. Anot įmonės vadovo, tie, kurie vis dar stengiasi išlikti sąžiningi ir lopyti skylėtą valstybės biudžetą susiduria su dilema: kam jiems mokėti mokesčius, jeigu jų konkurentai to nedaro ir nesulaukia už tai jokios atsakomybės?
„Nemokėdamos mokesčių už atliktus darbus įmonės gali nuleisti kainas ir padaryti jas mažesnes už tas, kurias siūlo konkurentai. Taip pat susitariama, kad už darbus būtų išrašyta mažesnė sąskaita nei jie realiai kainavo. Tokiu būdu verslininkai susižeria likusią kainos dalį sau į kišenę“, – sako E. Stašelis.
Šiais atvejais nesumokamas realus pelno mokestis, taip pat ir PVM.
Mokėtų 10 proc.
Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto eksperto Žilvino Šilėno, mokesčiai turi būti tokio dydžio, kad jį būtų lengva susimokėti ir nebūtų paskatų to nedaryti. Kadangi tokiu atveju juos mokėtų daugiau žmonių, įplaukos į valstybės biudžetą išliktų panašios.
„Esame darę apklausą – dauguma žmonių mielai mokėtų mokesčius jei jie siektų apie 10 proc. nuo pajamų. Tokių atveju, kad mokesčiai būtų nemokami piktybiškai yra tikrai nedaug.
Dažniausia taip atsitinka dėl to, kad juos sumokėjus nebeapsimoka verslas arba dėl to, kad trūksta aiškumo – dėl dažnai keičiamų įstatymų žmonės tiesiog nežino apie naujas prievoles“, - sako Ž. Šilėnas.
Po mažiau, bet daugiau mokančiųjų
Žinoma, jei mokesčiai būtų sumažinti, jų surinkimas į biudžetą kuriam laikui sumažėtų. Šią spragą, anot LLRI eksperto būtų galima užpildyti mažinant valstybės išlaidas: taupant, atsisakant kai kurių funkcijų. Vėliau mokesčių surinkimas turėtų sugrįžti į prieš tai buvusias ribas arba net išaugti, nes mokančiųjų – nors ir po mažiau – būtų kur kas daugiau.
„Aišku, to nepadarysi per vieną naktį. Tam reikalingos kruopščiai suplanuotos ir apgalvotos struktūrinės reformos. Vienas iš greitų būdų palengvinti verslo ir visų piliečių mokesčių našta būtų nebent degalų akcizų mažinimas“, - sako Ž. Šilėnas.
Jis primena, kad kai prieš kurį laiką buvo sumažintas dyzelino akcizas, jo pardavimai išaugo ir dėl to už akcizą gaunamos valstybės pajamos nesumažėjo.
Įsiskolina valstybei
Linas Kliukas, tinklalapio Parduoduversla.lt atstovas, sako, kad šiuo metu nemaža dalis parduodančiųjų verslą turi skolų, taip pat ir valstybei.
„Ši problema pastebima jau nuo 2008 metų pabaigos ir tokių įsiskolinusių įmonių dalis vis didėja. Su „Sodra“ „neprijuokausi“, kaip mat areštuojamos lėšos sąskaitoje“, - sako L. Kliukas.
Pašnekovas pritaria Ž. Šilėno nuomonei, kad verslininkai būtų linkę mokėti visus mokesčius jei tik jie būtų palankus verslo vystymui.
„Žinoma, pasitaiko atvejų, kai verslininkai nesiryžta apkarpyti išlaidų ne būtiniausioms asmeninėms reikmėms. Bet šiuo metu kur kas dažnesnė situacija yra tokia, kai mokesčių tiesiog nėra iš ko mokėti“, - pasakoja verslus parduoti padedančios įmonės atstovas.
Nėra mokesčių strategijos
Verslo konsultantas Skirmantas Maulevičius mano, kad polinkis slėpti mokesčius priklauso nuo įmonės dydžio, bet taip pat pripažįsta, kad mūsų šalies mokesčių sistemoje yra daug netvarkos.
„Stambiose įmonėse, kur pinigų srautai yra labai dideli ir viskas vyksta bankiniais pavedimais, algos pervedamos į bankų sąskaitas. Tuo tarpu mažesnėse įmonėse yra daugiau grynųjų pinigų, - todėl atsiranda didesnės galimybės slėpti mokesčius.
Kita vertus, mūsų šalyje nėra aiškios mokesčių strategijos, nėra aiškaus plano, kaip juos tinkamai surinkti“, - vardijo S. Maulevičius.
Kyla įtampa
Mokesčius nuslepiantys verslininkai klientui gali pasiūlyti geresnes paslaugų kainas, darbuotojus lepinti didesnėmis algomis ir taip iškreipia verslo rinką.
UAB „Geometra“ generalinis direktorius E. Stašelis pabrėžė, kad dėl išsikreipusios konkurencijos kaupiasi vis didesnė įtampa ir nepasitenkinimas tarp slepiančių ir mokesčius mokančių įmonių.
Anot verslininko, pasigendama aktyvesnio valdžios institucijų dalyvavimo sprendžiant mokesčių nemokėjimo problemas.
„Dabar būtų pats metas imtis rimtų darbų mokesčių srityje, kad situacija netaptų visiškai kritiška“, - sako įmonės vadovas.
