Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus AVMI), atlikdama ankstesnių metų mokestinius patikrinimus, nustatė įvairių pažeidimų, kai nekilnojamojo turto sandorius sudarantys gyventojai siekia išvengti individualios veiklos įregistravimo bei pridėtinės vertės mokesčio (toliau — PVM) mokėjimo, o bendrovės sandorius „pamiršta“ įtraukti į buhalterinę apskaitą.
Kaip pasakoja Vilniaus AVMI viršininko pavaduotoja Raimonda Savickienė, sudarant fiktyvius butų pirkimo ir pardavimo sandorius, kartais į „pagalbą“ pasitelkiami ir kitų šalių gyventojai. Štai vienas Lietuvos gyventojas, veikdamas pagal Rusijos gyventojų vardu išduotus įgaliojimus Lietuvoje supirkdavo naujos statybos butus, o vėliau juos parduodavo.
„Mums pavyko surinkti įrodymų, kad butams pirkti panaudotos ne Rusijos gyventojų, bet tikrinamo Lietuvos gyventojo lėšos, — aiškina R.Savickienė. — Pinigai, gauti už butų pardavimą, įgaliojimus išdavusiems asmenims nesumokėti. Tačiau jie gavo kelis tūkstančius Rusijos rublių už įgaliojimų suteikimą“.
Patikrinimo metu nustatyta, jog šie Rusijos gyventojai niekada neužsiėmė nekilnojamojo turto prekyba ir neketino to daryti, nes neturėjo tam lėšų. Taip pat nustatytas faktas, kad dalį už parduotus butus gautų pajamų Lietuvos gyventojas, veikdamas pagal tuos pačius įgaliojimus, panaudojo naujiems butams įsigyti, kitą dalį – savo poreikiams tenkinti.
Mokesčių inspekcijos pareigūnai, įvertinę sandorių sudarymo aplinkybes ir surinktus įrodymus, nustatė, kad tikrasis turto pirkėjas ir pardavėjas buvo Lietuvos gyventojas ir jis vykdė individualią veiklą. Iš šios veiklos jis gavo 1,3 mln. litų pardavimo pajamų.
Minėtam Lietuvos gyventojui priskaičiuota beveik 640 tūkst. gyventojo pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių bei delspinigių. Jam gresia bauda iki 204 tūkst. litų.
Nekilnojamojo turto pardavimo operacijas dažnai „pamiršta“ į buhalterinę apskaitą įtraukti ir bendrovės. Kaip atskleidė Vilniaus AVMI viršininko pavaduotoja, prabangius apartamentus Vilniaus senamiestyje pastačiusi įmonė pardavė 4 butus dviem juridiniams asmenims. Tačiau to neįtraukė į buhalterinę apskaitą, neišrašė PVM sąskaitų faktūrų ir nedeklaravo PVM. Bendra neapskaitytų ir nedeklaruotų sandorių vertė — 3,4 mln. litų. Be to, neapskaičiuota daugiau kaip 524 tūkst. litų pardavimo PVM.
Patikrinimo metu paaiškėjo, kad, bendrovei pažeidus statybos terminus, keliems butus rezervavusiems gyventojams išmokėta per 700 tūkst. litų.
„Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, tokios išmokos laikomos gyventojo gautomis A klasės pajamomis, todėl jos turėjo būti apmokestintos tuo metu galiojusiu 27 proc. pajamų mokesčio tarifu. Prievolė išskaičiuoti šį mokestį tenka pinigus išmokėjusiai įmonei. Tačiau ji to nepadarė ir nesumokėjo į biudžetą daugiau nei 190 tūkst. litų“, — aiškina R.Savickienė.
Dėl šių pažeidimų bendrovei apskaičiuota apie 750 tūkst. litų mokesčių ir delspinigių, jai gresia bauda iki 210 tūkst. litų.
