Neretai darbuotojams kyla klausimas ar jie turi ateiti į darbą anksčiau, jei jiems reikia specialiai pasiruošti darbo pradžiai, pavyzdžiui, persirengti darbine uniforma ar įjungti specialius prietaisus.
Tiesa, dėl šio dalyko neretai kyla ginčai, kai darbdaviai dėl tokių priežasčių reikalauja į darbą atvykti anksčiau, o darbuotojai to daryti nenori.
Visgi Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pažymi, kad pasiruošimas darbui yra įskaičiuojamas į darbo laiką ir turi būti apmokamas. O tai, kiek laiko turi būti skiriama pasiruošimui, sprendžia patys darbdaviai.
Darbdavys liepa atvykti prieš darbo pradžią
Gyventojai neretai socialiniuose tinkluose diskutuoja įvairiais klausimais, o dažnai ir apie savo darbdavius.
Šį kartą darbuotojai viename socialiniame tinkle diskutavo apie darbo laiką.
„Darbdavys reikalauja, kad kiekvieną dieną į darbą atvykčiau 10 minučių anksčiau, tačiau darbas pagal grafiką prasideda 8 val. Ar aš privalau į darbą atvykti anksčiau?“ – klausė viena moteris.
Jai patarimus daliję komentatoriai turėjo skirtingas nuomones.
Vieni buvo įsitikinę, kad į darbą visada reikia ateiti anksčiau, nes darbo pradžiai reikia tinkamai pasiruošti.
„Jeigu darbą pradedate 8 val., tai į darbą visada turite atvykti anksčiau, nes net kompiuteriui įjungti reikia laiko. O, jeigu dirbate gamybos srityje, pasiruošimas užtrunka dar ilgiau“, – rašė vyras.
Tuo metu kita komentatorė pasakojo, kad į darbą ateina pusvalandžiu anksčiau.
„Persirengiu, išgeriu kavos ir tik tada kimbu į darbus. Nemėgstu skubos, todėl ir ateinu anksčiau. Tačiau kiti kolegos atbėga likus vos 5 min. iki darbo pradžios“, – sakė ji.
Visgi atsirado ir tokių, kurie tikino, kad į darbą reikia atvykti būtent tada, kai jis prasideda.
„Jei pradedate 8 val., tai ir atvykstate 8 val. Kalbos apie atvykimą anksčiau, net neturėtų būti“, – pabrėžė vienas komentatorius.
Taigi, kaip yra iš tikro?
Pasiruošimas – įtrauktas į darbo laiką ir apmokamas
VDI pažymėjo, kad darbdavys negali reikalauti darbuotojo ateiti į darbą anksčiau nei yra numatytas darbuotojo darbo laikas, o pasirengimas darbui yra įskaitomas į darbo laiką.
„Pagal Darbo kodeksą, darbo laikas – bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį.
Taigi į darbo laiką bet kuriuo atveju yra įtraukiamas pasirengimas darbui darbo vietoje. Jeigu darbuotojui darbo vietoje reikia pasiruošti darbui, pvz., persirengti darbo drabužiais, susidėlioti darbo priemones, įrankius ir pan., darbuotojas yra darbdavio žinioje ir vykdo jo nurodymus, šis laikas laikytinas darbo laiku, už kurį turi būti apmokama“, – nurodė inspekcija.
Tai reiškia, kad jeigu darbuotojui reikia pasiruošti darbui, pasirengimo darbui trukmė galėtų būti darbdavio nustatyta vietiniuose norminiuose teisės aktuose, o šis laikas – įtraukiamas į darbo laiką bei apmokamas.
Be to, VDI pridėjo, kad darbuotojas gali nepaisyti žodinio darbdavio prašymo į darbą atvykti anksčiau, tačiau svarbiausia – nevėluoti.
„Jei darbdavys darbo grafike nustato, kad darbas prasideda 8 val. ir darbuotojas ateina 8 val., nors darbdavys ir reikalavo ateiti į darbą anksčiau, darbdavys neturėtų galimybės taikyti jokios teisinės atsakomybės dėl darbuotojo pareigų pažeidimo, nes darbuotojas nepažeidžia nuostatos dirbti darbo grafike nurodytu laiku“, – nurodė inspekcija.
Kas įskaičiuojama į darbo laiką?
Pasirodo, kad yra ir daugiau atvejų, kai tam tikri veiksmai turi būti įskaičiuojami į darbo laiką, bet darbuotojai ne visuomet apie juos žino.
VDI nurodė, kad darbuotojo darbo laikas susideda iš nemažai dalių.
Pavyzdžiui, darbo kodekse yra nustatyta, kad į darbo laiką įeina:
- pasirengimas darbui darbo vietoje;
- fiziologinės pertraukos ir specialios pertraukos;
- kelionės iš darbovietės į darbdavio nurodytą darbo funkcijos laikino atlikimo vietą laikas;
- budėjimo laikas Darbo kodekso nustatyta tvarka;
- kvalifikacijos tobulinimo darbdavio pavedimu laikas;
- privalomų darbuotojų sveikatos patikrinimų laikas;
- prastovos laikas;
- nušalinimo nuo darbo laikas, jeigu nušalintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos bei kiti darbo teisės normų nustatyti laikotarpiai.
VDI komentavo, kad darbuotojo darbo laiko norma yra 40 valandų per savaitę.
„Vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 valandos.
Darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 12 valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir šešiasdešimt valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį“, – aiškino VDI.
