Sutartį ketvirtadienį Vilniuje pasirašė Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorės „Litgrid“ ir Polskie Sieci Elektroenergetyczne (PSE).
Taip pat numatoma, kad jungtis vėliausiai būtų įjungta iki 2030 m. gruodžio pabaigos – tai įtvirtina Lietuvos ir Lenkijos energetikos ministrų susitarimas.
„Šis projektas – žingsnis dar atsparesnės (…) mūsų energetikos ekosistemos link, tai mus priartina prie tikslo tapti elektros energiją eksportuojančia valstybe“, – sutarties pasirašymo ceremonijoje ketvirtadienį sakė premjeras Mindaugas Sinkevičius.
Anot jo, įgyvendinus projektą, šalis turės antrą sinchroninę elektros jungtį su Vakarų Europa – šalis jau turi sausumos kabelį „LitPol Link“.
Energetikos ministras Lukas Savickas akcentavo, kad naujoji jungtis leis efektyviau realizuoti šalies viduje pagamintą elektros energiją.
„Harmony Link“ yra, be abejo, strategiškai svarbi jungtis Lietuvai, Lenkijai ir visam Baltijos regionui. Lietuvoje sparčiai augant elektros gamybai iš atsinaujinančiųjų energetikos išteklių, mums reikia daugiau galimybių šia elektra prekiauti. Nauja jungtis leis efektyviau panaudoti Lietuvoje pagamintą elektrą, o tais momentais, kai mums jos trūks, suteiks daugiau galimybių apsirūpinti elektra iš mūsų kaimyninės rinkos“, – teigė ministras.
„Gyventojams ir verslui tai reiškia patikimesnį elektros tiekimą ir geresnes sąlygas konkurencingomis elektros kainomis. Lietuvos elektros gamintojams tai reiškia platesnę rinką, didesnes galimybes eksportuoti ir efektyviau realizuoti savo pagamintą energiją“, – tikino jis.
Sutartyje nustatytos elektros perdavimo linijos, sujungsiančios Lietuvos ir Lenkijos tinklus, tiesimo, testavimo bei sujungimo taisyklės.
Lenkijos energetikos ministras Milosz Motyka akcentavo, kad naujoji jungtis stiprins regiono energetinį saugumą.
„Lenkija ir Lietuva yra ne tik kaimynės. Lenkija ir Lietuva – artimi partneriai, kuriuos sieja bendri interesai, bendra patirtis ir bendra atsakomybė už viso mūsų regiono saugumą. Šiandien ši atsakomybė yra svarbesnė nei bet kada anksčiau“, – ceremonijoje pažymėjo M. Motyka.
Anot jo, pernai vykusi Baltijos šalių sinchronizacija buvo istorinis žingsnis stiprinant regiono atsparumą, džiaugėsi, kad Lenkija šiame procese atlieka svarbų vaidmenį.
„Pastarieji metai aiškiai parodė, kokias grėsmes kelia energijos naudojimas kaip ginklas ir kaip greitai ji gali tapti politinio spaudimo įrankiu. Todėl mūsų valstybėms, Europos Sąjungos ir NATO rytinio flango valstybėms, energetinis saugumas yra neatsiejama nacionalinio ir regioninio saugumo dalis“, – tikino jis.
„Harmony Link“ bus tiesiama naudojant tiek oro linijas, tiek ir kabelių intarpus.
„Litgrid“ ir PSE pasirašytas susitarimas apima parengiamuosius, projektavimo, statybos ir įrengimo darbus jungties taške – apibrėžiami atitinkami įsipareigojimai ir atsakomybės pasidalijimas įgyvendinant jungties bei šviesolaidinių ryšių linijų tiesimo darbus.
Nustatomas bendradarbiavimo tarp PSE, „Litgrid“ ir jų rangovų pagrindas, taip pat apibrėžiama įvairių projekto etapų organizavimo tvarka ir eiliškumas.
Be to, jame išdėstyti techniniai reikalavimai, įskaitant įrangos suderinamumo patvirtinimo bei patikrų ir bandymų atlikimo po statybos darbų užbaigimo procedūras.
Dėl eksploatacinių priežasčių PSE kabelinės linijos atkarpą iki Lenkijos teritorijoje esančio jungties taško įsigys iš „Litgrid“. Susitarime taip pat numatytos procedūros, kaip bus šalinami defektai garantiniu laikotarpiu.
PSE vadovas: laikomės terminų ir numatyto biudžeto
Lietuvos tinklų operatorės „Litgrid“ vadovas Andrius Šemeškevičius akcentavo, kad ši sutartis aiškiai nustato atsakomybes tarp projekto partnerių.
„(Sutartimi – ELTA) siškiai pasidalytos atsakomybės – kuri šalis ką daro. Tiesa, sudėtingiausia partneriams kartu įveikti ne tik technologinius, bet ir aplinkosauginius bei įvairius kitus reguliacinius mechanizmus, kad šis projektas visgi įvyktų ir būtų įgyvendintas laiku“, – renginyje kalbėjo jis.
Anot A. Šemeškevičiaus, kol nėra paleista „Harmony Link“, energijos srautai tarp valstybių yra šiek tiek apriboti dėl saugumo, tad projektas suteiks daugiau laisvumo.
Jis tikino, kad projektas atvers daugiau galimybių gaminantiems vartotojams, pramonei, sudarys sąlygas prijungti daugiau elektros vartotojų.
„Tai leis mūsų ekonomikoms dar lanksčiau bendradarbiauti. Man labai svarbu ir džiugu, kad mes iš Lietuvos pusės atstovaujame ne tik Lietuvai, bet ir visoms Baltijos šalims, visam regionui, nes būtent per Lietuvą vyksta sinchronizacija, per Lietuvos ir Lenkijos jungtį vyksta šie procesai, ir mes už juos esame atsakingi“, – aiškino „Litgrid“ vadovas.
Tuo metu PSE prezidentas Grzegorz Onichimowski akcentavo, kad „Harmony Link“ jungtis bus ypač svarbi regiono saugumui, pažymėjo, kad projektas vykdomas laikantis numatytų terminų ir biudžeto.
„Kalbėdamas apie „Harmony Link“, norėjau pasakyti, kad mums, kaip PSE, tai nėra tik – nors, žinoma, tai yra svarbiausia funkcija – jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos. „Harmony Link“ taip pat sustiprins mūsų šiaurės-rytų flangą. Kalbu apie šį flangą ne be priežasties, nes būtent Lenkijos ir NATO pajėgos ateityje turės geresnį elektros energijos aprūpinimą“, – pasirašymo ceremonijoje sakė jis.
„Todėl „Harmony Link“ statyba mums yra absoliutus prioritetas. Šiuo metu laikomės grafiko ir neviršijame biudžeto. Esame įsitikinę, kad iki 2030 m. užbaigsime šį projektą ir kad šis bendradarbiavimas, kuris iki šiol puikiai vystėsi, toliau plėsis“, – tikino PSE vadovas.
Pasak jo, dėl naujosios jungties, kuri atliks techninį vaidmenį sinchronizuojantis su Vakarais, „LitPol Link“ jungtis, turinti didesnį pajėgumą, galės tapti komercine, kas leis Lietuvai visapusiškai pasinaudoti bendrosios Europos rinkos privalumais.
PSE vadovo teigimu, nors iš pradžių buvo numatyta nutiesti jūrinę jungtį, šis projektas pasirodė pernelyg brangus.
„Tokio projekto biudžetas mums buvo per didelis, tačiau, mano nuomone, abiejų šalių novatoriškas mąstymas leido rasti dar geresnį sprendimą“, – pridūrė G. Onichimowski.
Lietuvos ir Lenkijos ministrų susitarime – planai dėl infrastruktūros apsaugos
Ketvirtadienį Lietuvos ir Lenkijos energetikos ministrai taip pat pasirašė bendrą pareiškimą dėl energetikos infrastruktūros saugumo ir savitarpio pagalbos stiprinimo, jame – ir įsipareigojimas „Harmony Link“ įjungti ne vėliau nei 2030 m. gruodžio 31 d.
Ministrai susitarė plėtoti greitą tarpvalstybinę pagalbą kritinės energetikos infrastruktūros sutrikimų atvejais, rengti bendras pratybas, stiprinti fizinę ir kibernetinę apsaugą bei kaupti kritinės įrangos atsargas.
Taip pat raginama skirti tikslinį ES finansavimą, kuris būtų prieinamas ne tik tarpvalstybiniams projektams, bet ir vidaus tinklų atsparumui didinti.
„Harmony Link“ yra bendras „Litgrid“ ir PSE projektas bei paskutinis įgyvendinamas Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos programos infrastruktūros projektas.
Su kontinentinės Europos elektros tinklais Baltijos šalys sinchronizavosi pernai vasarį.
Įgyvendinus „Harmony Link“, bendras Lietuvos ir Lenkijos elektros energijos perdavimo pralaidumas per „Harmony Link“ ir „LitPol Link“ jungtis turėtų siekti iki 1,2 tūkst. MW.
„Harmony Link“ sausumos jungties projektas Lietuvoje planuojamas Vilkaviškio rajono, Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybių teritorijose.
Projekto investicijų Lietuvoje vertė turėtų siekti apie 220 mln. eurų. Iš jų 149 mln. eurų, arba apie 67 proc., sudarys Europos Sąjungos (ES) programos „Connecting Europe Facility“ (CEF) lėšos.
„Harmony Link“ projektavimas pradėtas praėjusių metų balandžio pabaigoje, „Litgrid“ pasirašius 2,66 mln. eurų vertės sutartį su tiekėjų grupe „Energetikos projektavimo institutas“ ir „Ener-G Design“.
