Visai neseniai JAV technologijų bendrovė „Meta“ pranešė, kad Australijoje, kur jaunesniems nei 16 metų asmenims draudžiama turėti paskyras tam tikrose socialinių tinklų platformose, jau užblokavo daugiau nei 750 tūkst. paskyrų.
Visgi kol kas taikomo draudimo efektyvumu Australijoje abejojama vis dažniau. Tyrimai rodo, kad daugybė paauglių ir toliau naudojasi savo paskyromis – pirmiausia todėl, kad jiems pavyksta apeiti amžiaus ribojimus.
Nepaisant to, prie iniciatyvos jau jungiasi ir kitos valstybės. Ar jų pavyzdžiu reikėtų pasekti ir Lietuvai?
Vykdomi patikrinimai – neefektyvūs?
„Žinių radijo“ laidoje dalyvavęs tinklaraštininkas Ričardas Savukynas paaiškino, kad „Meta“ pateikti duomenys neatitinka realybės.
„Man atrodo toks skaičius neatitinka tikro paskyrų skaičiaus. Jaunimas turi daugiau paskyrų, nei „Meta“ blokuoja. Čia labai primena ir „Meta“ bandymus blokuoti Rusijos propagandos paskyras. Tai dalis jų užblokuojama, bet dalis toliau sėkmingai veikia. Tą veikimą matome ir Lietuvoje. Daug paskyrų lieka neužblokuotos, būtent todėl draudimai ir neveikia“, – nurodė pašnekovas.
Jis pridūrė, kad situacija pasikeis tik tada, kai bausmės pačiam „Facebook“ taps finansiškai didelės.
„Jiems yra finansiškai naudinga nepanaikinti visų paskyrų, nes jos neša pajamas. Platformos tikrai nėra suinteresuotos žmonėms neleisti jomis naudotis. O kai įveda amžiaus patikrinimą, jis tampa formaliu, bet neužtikrina, kad vaikas ar paauglys negalės prisiregistruoti“, – komentavo R. Savukynas.
„Meta“ skelbia, kad analizuoja profilius, įrašus, nuotraukų aprašymus ir komentarus tam, kad nustatytų, ar paskyra priklauso jaunesniam nei 16 metų asmeniui.
Tačiau tinklaraštininkas mano, kad tokie duomenys negali tiksliai parodyti, koks naudotojo amžius.
„Aš nelabai tikiu, kad pagal turinį, kurį skelbia vartotojas, galima nustatyti, koks jo amžius. Nebent tas vartotojas pats paskelbtų, koks yra jo amžius“, – sakė pašnekovas.
R. Savukynas mano, kad vienintelis veiksmingas būdas nustatyti amžių – patikrinti dokumentą.
Visgi, anot jo, dokumentų tikrinimas sukurtų naujas problemas.
„Pavyzdžiui, apribotų galimybę jungtis žmonėms, kurie yra suaugę, bet nori jungtis anonimiškai. O tai yra itin svarbi detalė, kad žmonėms būtų suteikta galimybė savo anonimiškumą išlaikyti. Jei netikrinami dokumentai, tada atsiranda galimybės sistemą apeiti“, – aiškino tinklaraštininkas.
Kiek pačios valstybės gali kontroliuoti tokius procesus?
R. Savukynas paaiškino, kad pačios valstybės galėtų iš dalies kontroliuoti šį procesą, tačiau viskas priklauso nuo kiekvienos šalies biurokratijos efektyvumo.
„Biurokratija dažniausiai veikia arba neefektyviai, arba taip, kad ji pati tampa didesne problema nei tos, kurias ji sprendžia.
Pavyzdžiui, anksčiau buvo bandymų reguliuoti komentarus. Tačiau visi bandymai, kurie pavykdavo, vėliau virsdavo biurokratiniais neveikliškumais, nes sistema bandydavo atpažinti kiekvieną vartotoją. Paprastai tariant, buvo bandoma padaryti, kad niekas nepasakytų, ko nereikia, ir tai virsdavo masiniais ribojimais“, – nurodė jis.
Pašnekovas pridūrė, kad būtent todėl, jo nuomone, biurokratinės įstaigos visko gerai sureguliuoti negalėtų.
„Iš kitos pusės, Australijos pavyzdys buvo gana geras tuo, kad australai bando labai tikslingai ir neperteklinai viską sureguliuoti. T. y. jie yra apriboję maždaug 10 interneto puslapių, kuriems yra iškeltas reikalavimas vykdyti tą autentifikavimą. Ateityje tas reikalavimas turėtų būti stiprinamas, galimai prisidės dar pora dešimčių puslapių“, – aiškino tinklaraštininkas.
Didžiausia problema – auganti priklausomybė
Anot R. Savukyno, didžiausia problema yra ne tai, kad paaugliai įsitraukia į socialinius tinklus. Didžiausia problema, pasak jo, yra tai, kad socialiniai tinklai sukonstruojami kaip žaidimų automatai, kurie įtraukia žmogų ir tada verčia vis reaguoti ir dalyvauti juose.
„Tai yra tie patys pranešimai apie kiekvieną dalyką, kad kažkas įvyko ir reikia sureaguoti. Ir tada vaikai bei paaugliai tampa kaip kokie narkomanai, kurie sėdi ir neperstojamai baksnoja į tą telefoną, nors nieko prasmingo ten nevyksta“, – aiškino tinklaraštininkas.
Todėl pašnekovas mano, kad nepavykus apriboti socialinių tinklų, puikus sprendimas būtų pašalinti tokius įtraukiančius mechanizmus.
„Taip problema bus išspręsta, nes didžioji problema yra priklausomybės, kurios suėda vaikų laiką ir žaloja psichiką“, – nurodė jis.
Tokie pasiūlymai – jau ir Lietuvoje?
Dar vasarį Seimo narė konservatorė Daiva Ulbinaitė parlamentui siūlė riboti vaikų ir paauglių naudojimąsi socialiniais tinklais.
Pranešime spaudai buvo nurodoma, kad kasdien internetu naudojasi 97 proc. nepilnamečių, beveik pusė 13–17 metų paauglių savo telefoną tikrina nuolat.
Kas ketvirtas vaikas jau turi priklausomybę nuo išmaniojo telefono. Beveik pusės Lietuvos moksleivių socialinių tinklų naudojimas yra probleminis. O socialiniuose tinkluose plintantys pavojingi iššūkiai, ypač „TikTok“, kai kuriais atvejais baigėsi savižala ar net mirtimi.
Anot iniciatorės, ekspertai vis dažniau įspėja: dabartinis nepilnamečių apsaugos lygis skaitmeninėje erdvėje yra nepakankamas.
Todėl, atsižvelgiant į grėsmes ir ekspertų vertinimus, Seimo narė siūlė Lietuvoje įtvirtinti 16 metų ribą socialinių tinklų naudojimui, nustatyti prievolę platformoms veiksmingai tikrinti vartotojų amžių ir atsakomybę už šio reikalavimo nevykdymą.
„Vaikų saugumas ir socialiniai tinklai nesuderinami. Kalbame ne tik apie vis didėjančią priklausomybę nuo socialinių tinklų, bet ir apie realias grėsmes vaikų sveikatai, raidai, psichikai ir net gyvybei. Amžiaus – pilnametystės cenzas – galioja tokiems pavojingiems dalykams kaip tabakas, alkoholis ar lošimai, skaitmeninėje erdvėje taip pat turi būti aiški riba, nuo kada asmuo laikomas skaitmeniniu pilnamečiu, galinčiu prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
Todėl siūlau nustatyti, kad socialiniais tinklais būtų galima naudotis nuo 16 metų ir įpareigoti socialinius tinklus taikyti veiksmingas amžiaus patikrinimo sistemas, ne tik varneles“, – rašė pataisų iniciatorė.
Savo siūlymuose ji numatė, kad socialinių tinklų paslaugų teikėjai būtų įpareigoti taikyti patikimus amžiaus nustatymo mechanizmus – ne savideklaraciją, o technologines priemones, leidžiančias realiai patvirtinti naudotojo amžių.
Platformoms tektų pareiga užtikrinti, kad jaunesni nei 16 metų asmenys negalėtų registruotis ar naudotis paslaugomis be teisėto pagrindo.
Socialinio tinklo paslaugų teikėjui, nesilaikančiam nustatytų amžiaus patikros įpareigojimų, būtų numatyta administracinė atsakomybė.
Visgi tokie pokyčiai Lietuvoje kol kas priimti nebuvo.
Kitos valstybės jau seka Australijos pavyzdžiu?
Prancūzijos parlamentas liepos 21 d. priėmė įstatymą, kuriuo buvo numatyta uždrausti jaunesniems nei 15 metų vaikams naudotis socialiniais tinklais.
Visgi jau rugpjūčio viduryje Prancūzijos Konstitucinė Taryba panaikino nuostatą, draudusią jaunesniems nei 15 metų vaikams naudotis socialiniais tinklais, nusprendusi, kad tokiu draudimu neproporcingai ribojama jų saviraiškos laisvė.
Tiesa, Prancūzija būtų tapusi pirmąja Europos šalimi, uždraudusia vaikams naudotis tokiomis programėlėmis kaip „TikTok“.
Draudimas Prancūzijoje turėjo būti įvestas dviem etapais: nuo rugsėjo 1 dienos jaunesniems nei 15 metų asmenims turėjo būti draudžiama kurti naujas paskyras. Esamoms paskyroms draudimas turėjo būti pradėtas taikyti nuo 2027 metų sausio, teigiama teisės akte.
Be to, įstatyme buvo numatytas mobiliųjų telefonų draudimo mokyklose išplėtimas iki vyresnių klasių.
