LAT birželio 25 dieną panaikino Lietuvos apeliacinio teismo šių metų sausio 9 dienos nutarties dalį, taip pat pastarojo nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 metų rugsėjo 18 dienos sprendimo dalį, ir perdavė ją iš naujo nagrinėti Apeliaciniam teismui.
„Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nusprendė, jog kasacinius skundus padavusių ieškovų atžvilgiu restitucija turi būti taikoma Šveicarijos frankais“, – nutarė LAT teisėjų kolegija.
Pasak jo, Apeliacinis teismas turės nustatyti ir ištirti įrodymus, susijusius su sutarčių vykdymu eurais pagal tuo metu buvusį euro ir Šveicarijos franko kursą.
„Teisėjų kolegija sutinka su ieškovų argumentais, kad skundžiamais bylą nagrinėjusių teismų sprendimais nebuvo atkurta šalių teisių ir pareigų pusiausvyra“, – skelbia LAT.
Pasak jo, restitucija turi būti taikoma tokiu būdu, kad šalys grąžintų viena kitai naudą, kurią jos gavo vykdydamos sutartis.
Be to, LAT patikslino pirmosios instancijos teismo sprendimą dar devynių paskolas eurais paėmusių, bet vėliau į Šveicarijos frankus jas pakeitusių klientų atžvilgiu: nurodė konkrečias jų permokų sumas eurais, jomis sumažinant paskolų likutį arba bankui privalant permoką grąžinti, kai paskola jau išmokėta (vienam klientui).
Šie ieškovai skunde LAT rašė, kad pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs tik sumas, kiek kiekvienas jų yra skolingas bankui, tačiau nebuvo aprašyta, kaip, kokiais principais remdamasis teismas gavo konkrečias sumas.
Šių 9 ieškovų sutarčių pakeitimus pirmos instancijos teismas pernai pripažino negaliojančiais, todėl jų sutartys toliau liko galioti pradinėmis sąlygomis – tai yra iki valiutos keitimo į Šveicarijos frankus. Teismas tuomet nurodė, kad taikant restituciją turi išlikti euro valiuta, nes ieškovai į savo banko sąskaitas niekada neįnešdavo Šveicarijos frankų – šia valiuta jiems buvo atidarytos atskiros sąskaitos, į kurias buvo įskaitomos lėšos litais ar eurais ir konvertuojamos į frankus.
Dar 11 sutarčių, iš karto sudarytų Šveicarijos frankais, pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino negaliojančiomis, nes nesąžiningos jų sąlygos egzistavo nuo pat pasirašymo momento.
Pasak LAT nutarties, paskolas Šveicarijos frankais bankui jau yra grąžinę trys buvę jo klientai, todėl sumokėti jiems permoką tokia pat valiuta bankas buvo įpareigotas dar pirmos instancijos teismo.
Skųsdami žemesnių instancijų sprendimus Aukščiausiajam Teismui ieškovai prašė pripažinti, kad jie skolingi bankui konkrečias sumas eurais, priteisti jiems bankui sumokėtas sumas Šveicarijos frankais ir nustatyti terminą, kada bankas turi jas grąžinti.
Tačiau LAT teisėjų kolegija laikė nepagrįstu tokį prašymą.
„Ieškovų sumokėtas atsakovui sumas priteisus Šveicarijos frankais, dėl Šveicarijos franko ir euro kurso pasikeitimo per laikotarpį nuo minėtų sumų sumokėjimo ieškovai gautų daugiau nei turėjo“, – nutarė LAT.
Buvę ir esami banko klientai priminė teismų nustatytą aplinkybę, jog Šveicarijos franko ir euro kursas per 9 metus – nuo 2008 metų kovo iki 2017 metų kovo – padidėjo 47 proc., o tai reiškia, kad tiek pat skaičiuojant eurais padidėjo jų pagrindinė skola ir palūkanos.
Visi trijų instancijų teismai jau antrą kartą nagrinėjo šią rezonansinę bylą – LAT dar 2023 metų gruodį nutarė, kad Apeliacinis teismas neteisingai įpareigojo „Luminor“ pakeisti paskolų Šveicarijos frankais sutartis ir jų valiutą iš frankų į eurus jų išdavimo dienos kursu, taip pat pakeisti bazinę palūkanų normą iš „Libor CHF“ į „Euribor“.
Gavęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) išvadą LAT tuomet panaikino Apeliacinio teismo 2021 metų rugsėjo sprendimo dalį, kuria teismas nurodė bankui pakeisti sutarčių dalis, ir gražino ieškinį nagrinėti iš naujo.
2023 metų spalį prejudicinį sprendimą priėmęs ESTT paskelbė, kad vartotojams siekiant išsaugoti sutartis su nesąžininga sąlyga prieš tai būtina įvertinti jų nutraukimo pasekmes.
Po 2023 metų LAT sprendimo pernai birželį ieškovai patikslino ir galutinai suformulavo savo reikalavimus – jie prašė restitucijos klausimą spręsti taip, kad šalys būtų grąžintos į tą padėtį, kurioje buvo iki sutarčių sudarymo. Todėl ginčas grįžo į pirmos instancijos teismą.
Ieškovai – fizinių asmenų grupė – pradiniu ieškiniu teismų prašė pakeisti sutartis pakeičiant valiutą iš Šveicarijos frankų į eurus paskolos išdavimo dienos kursu, taip pat visas sumokėtas įmokas perskaičiuoti į eurus jų mokėjimo dienos kursu, įpareigoti banką ateityje įmokas skaičiuoti atsižvelgiant į neigiamas palūkanas.
Ieškovai teigė, kad „Libor CHF“ tapus neigiamai bankas nesumažindavo įmokos neigiamų palūkanų suma. Anot jų, bankas jiems neatskleidė visos turėtos informacijos, todėl jie negalėjo įvertinti sandorių pasekmių, o vienintelė jų gauta informacija buvo reklaminiai banko teiginiai apie paskolos saugumą ir tinkamumą nenorintiems rizikuoti.
Reikalavimo taikyti neigiamas palūkanas teismai anksčiau netenkino. Anot jų, sutarčių tekstuose nebuvo aiškaus susitarimo, pagal kurį bankas turėtų pareigą mokėti neigiamą palūkanų dalį jo gavėjams.
Tuometinio banko „Nordea“ atstovai 2017 metais nurodė, kad bankas turėjo 36 klientus, iki 2009 metų finansų krizės paėmusius paskolas Šveicarijos frankais.
Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnyba, išnagrinėjusi vartotojų ginčus su „Nordea Bank“, 2016 metais rekomendavo bankui jo klientams Lietuvoje taikyti neigiamas palūkanas, kai neigiama bazinė norma tampa didesnė už maržą, tačiau „Nordea“ pareiškė, kad juo vadovautis neketina.
Tuometinis LB vadovas Vitas Vasiliauskas teigė, kad centrinis bankas sulaukė 15-kos „Nordea“ klientų pretenzijų dėl būsto ir vartojimo paskolų, tačiau neįžvelgė, kad bankas klientus būtų klaidinęs. V. Vasiliausko teigimu, beveik visi jie galėjo įvertinti valiutų kursų riziką.
BNS skelbė, kad tarp tokių „Nordea“ klientų buvo universiteto Bankininkystės ir investicijų katedros docentas, kreditų vadybininkas, finansinių paslaugų įmonės plėtros vadovas, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto katedros darbuotojas.
Be to, tarp klientų buvo teisininkų, įmonių direktorių ir prezidentų, startuolių įkūrėjų, advokatų, banko projektų valdytojų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
