Beveik šimtas neįgaliųjų, iki šiol siuvusių drabužius garsioms firmoms „Monton“ ir „Mozaic“, netrukus gali prarasti darbą.
Klausos negalią turinti Inga ir jos sutuoktinis, dirbantys Panevėžio neįgaliųjų socialinėje įmonėje „Elkada“, nerimauja netrukus prarasiantys darbą. Didžiausia Lietuvoje neįgaliųjų socialinė įmonė negauna pajamų.
“Elkadą“, kurioje dirba 66 sveiki ir 95 įvairią negalią turintys asmenys, bėdos užklupo šių metų pradžioje. Bendrovės generalinis direktorius Gytis Gantarskis teigia, kad nuo tada už atliktus užsakymus jai nebemoka garsios „Monton“ ir „Mozaic“ drabužių įmonės. Jų vadovai teisinasi, kad drabužių perkama labai mažai, todėl nebėra pinigų. „Po poros dienų užsakovų skola sieks 100 tūkst. litų. Negaudami pinigų ir užsakymų, nutraukti veiklą turėsime ir mes“, - sakė G.Gantarskis.
Anot direktoriaus, jo vadovaujamoje įmonėje ne tik siuvama, bet ir surenkamos rogės bei speciali ledo ritulio įranga Švedijos bendrovei „Stiga“. Ši įranga iki šiol buvo naudojama mini ledo ritulio čempionatuose.
“Elkada“ - 43 metus gyvuojanti įmonė. Iš pradžių joje dirbo vien kurtieji - jie vėlė veltinius. Ilgainiui klausos negalią turintys žmonės ėmė gaminti elektros prietaisus, sovietmečiu buvo gaminamos karo pramonei skirtos detalės, vėliau „Elkada“ tapo siuvimo įmone. Tačiau ši veikla nebuvo pelninga - prieš 7 metus įmonei buvo iškilusi reali bankroto grėsmė. „Elkadą“ tada išgelbėjo užsienyje rasti užsakovai.
Prieš 4 metus „Elkadai“ buvo suteiktas neįgaliųjų socialinės įmonės statusas. Bendrovėje dirbantiems neįgaliesiems, priklausomai nuo jų nedarbingumo, dalį atlyginimo moka valstybė. Ji suteikia ir socialinio draudimo įmokų dalinę kompensaciją.
“Šie metai sunkūs visoms siuvimo įmonėms. Problemų turi ir didieji siuvėjai - „Audimas“, „Šatrija“, „Lelija“. Tačiau mūsų problemos didesnės, nes mūsų darbuotojai - neįgalieji. Netekę darbo jie jau neįsidarbins“, - neabejojo G.Gantarskis. Jis pabrėžė, kad bendrovė atlieka socialinę misiją - joje pluša nemažai psichikos negalią turinčių žmonių, kurie nedirbdami gali pridaryti bėdų visuomenei.
Neįgaliųjų reikalais besirūpinančios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Darbo rinkos skyriaus vedėjas Albertas Šlekys LŽ teigė, kad valdininkai negali paveikti rinkos dėsnių ar priversti užsakovus atsiskaityti už pagamintą produkciją. Tačiau A.Šlekys tikino, kad SADM planuoja teikti siūlymus dėl Viešųjų pirkimų įstatymo keitimo. Priėmus pataisas, valstybės įmonės ir biudžetinės įstaigos penktadalį jiems būtinų pirkinių privalėtų pirkti iš socialinių įmonių. SADM rengia ir Užimtumo rėmimo įstatymo pataisas. Jeigu jos bus priimtos, teisę dirbti viešuosius darbus bei užsidirbti turėtų ne tik bedarbiai, bet ir dirbantieji ne visą darbo dieną. Tuo galėtų pasinaudoti ir „Elkados“ darbuotojai.
Daiva BARONIENĖ
