šatrija

Lietuvoje laikinai sustabdytas ugdymo procesas, kol kas neaišku, kiek laiko po dabar trunkančių atostogų moksleiviai turės mokytis iš namų. Paskelbus karantiną šalyje sustabdyta ir popamokinė veikla, tačiau ją organizuojančios įstaigos jau ruošiasi dirbti nuotoliniu būdu ir moksleivius po pamokų užimti visiškai nemokamai. Pirmadienį Lietuvoje įsigaliojo karantinas.

Spalio pirmojoje pusėje Nidoje įvyko tradicinis renginys, pratęsiantis buriavimo sezoną ir tapęs paskutiniu jo akcentu. Regata pradėta organizuoti kelių buriavimo mėgėjų  iniciatyva. Varžybos tapo mėgstamu buriuotojų renginiu, todėl regata organizuojama jau 20 metus iš eilės ir sulaukia daug dėmesio. Regatos organizatoriai, Nacionalinė buriavimo akademija ir buriavimo žurnalas „Vėjo3“. Iš viso renginyje susirinko 10 profesionalių jachtų iš visos Lietuvos, rašoma pranešime spaudai.

Penktadienio vidurdienį, minint Valstybės – Karaliaus Mindaugo karūnavimo – dieną, prie Prezidentūros suplėvesavo trispalvė ir istorinė Lietuvos vėliavos. Šia ceremonija tęsiamas renginių ciklas skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Iškilmingą vėliavų ceremoniją atliko Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa ir Lietuvos kariuomenės orkestras, pirmą kartą pristatantis su rekonstruota XVIII amžiaus grenadierių apranga.

Lietuva turi didelį potencialą gaminant specialią aprangą – uniformas įvairių sričių darbuotojams – ir mūsų šalies gamintojų paslaugomis naudojasi didžioji dalis NATO šalių struktūrų, tv3.lt sakė Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos gen. direktorius Linas Lasiauskas. Dėl to, jo teigimu, ir mūsų šalyje lietuviškos uniformos galėtų būti labiau perkamos. „Mūsų tikslas – parodyti Lietuvos aprangos pramonės galimybes, gaminant taip vadinamą spec.

Pirmą pavasario savaitgalį Vilniuje šurmuliuos tradicinė Kaziuko mugė. Etnologo Liberto Klimkos teigimu, Kaziuko mugės tradicijoms – daugiau kaip 400 metų. „Panašių mugių tradicijų nėra išlikusių kituose miestuose net artimiausiuose kraštuose“, – pabrėžė etnologas, prisipažinęs, kad susižavėjimą muge jaučia nuo mažens. „Kaziuko mugių tradicija atsirado dar tada, kai vykdavo šventuoju paskelbto karalaičio Kazimiero pagerbimo procesijos“, – prisiminė Libertas Klimka.

Eiliniame LNK laidos „Valanda su Rūta“ filmavime prisiklausiau daug įdomaus. Neturiu žalio supratimo, kas bus palikta, o kas išmontuota, bet žmonės kalbėjo prieš kameras, tad jų privatumo tikrai nepaviešinsiu ir paslapties neišduosiu. Juolab, anokia čia paslaptis – sovietinės Lietuvos nomenklatūros veikėjai teigia, kad prie sovietų buvę geriau, jie patys beveik skurdę, kad tik pasiaukotų tėvynei ir darbo laidžiai.

Liustracija Lietuvoje vyksta neregėtais tempais, nes niekas jų neregėjo. Metai bėga, keičiasi kadencijos, įstatymai ir mados, o Lietuva toliau liustruoja vieną ir tą pačią Kazimirą Prunskienę. Buvo pirmoji atkurtos valstybės pemjerė, moterų partijos, vėliau mutavusios iki valstiečių ir dar liaudininkų, lyderė, signatarė, kandidatė į prezidentus ir ministrė Kazimira KGB bendradarbe „Šatrija“ ar nebuvo? Stebuklų šalyje įmanoma viskas. Teismai šiuo klausimu yra priėmę skirtingas nutartis.

Kai trys klaipėdiečiai – Paulius Paulionis, Jurdanas Butkus ir Marius Norvaišas – prabilo apie ilgai puoselėtą svajonę – baidarėmis perplaukti Baltijos jūrą, jų ryžtą palaikė dauguma. Tikrai drąsu išbandyti save neriant į Baltijos bangas. Drąsu atsiduoti stichijai, kurios iki šiol nesugeba pažaboti net moderniausia technika. Tačiau dar didesnė drąsa – pripažinti, kad stichija stipresnė. Ir ramiai grįžti namo be taip trokštos pergalės.

Trimis baidarėmis pasiryžę įveikti Baltijos jūrą, Jurdanas Butkus, Marius Norvaišas ir Paulius Paulionis savo žygį dovanoja Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui ir prieš 15 metų tragiškai žuvusiam Pauliaus tėvui Gintarui Paulioniui, kuris Baltiją perplaukė du kartus, bet grįždamas žuvo. Baltijos šturmą vyrai ketina pradėti liepos 27-ąją.