Esą prekybininkai, pamatę, kad krepšelio apvalinimas jiems išeina į minusą, gali sužaisti ir kitaip – tiesiog imti ir pakelti kainas.
Vilnietė Ona skundžiasi, esą vieno prekybos centro pardavėja atsisakė priimti jos 1 cento monetas. Moteris mano, kad nuo gegužės 1-osios įsigaliojęs naujas reikalavimas apvalinti pirkinių krepšelio sumą yra netikęs.
„Jeigu būtų apvalinta žmogui, tada taip, bet nauda grynai yra parduotuvei“, – įsitikinusi Ona.
Prekybininkai savo ruožtu tikina, kad pokyčiai įvyko sklandžiai, nors pirkėjams ir kilo praktinių klausimų.
„Kur ekrane matosi ta suapvalinta suma, kur čia čekyje matosi apvalinta suma, ar galima atsiskaityti tais centais, ar jau nebegalima iš viso, ar galima grąžą gauti būtent 1 ir 2 centų monetomis“, – klausimus vardino „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė.
Gali atsiskaityti ir smulkiais centais, bet nusivylė dėl plastikinių maišelių kainos
Gyventojai, anot prekybininkų, ir po gegužės 1-osios gali atsiskaityti smulkiais centais. Taip pat neturėtų nustebti ir patys gavę grąžą 1 ar 2 centų monetomis – jie išlieka teisėta atsiskaitymo priemone.
„Tiesa, mes stengiamės, kad tokių atvejų būtų kaip galima mažiau. Prioritetą duodame būtent kitoms monetoms, tačiau, natūralu, kad jeigu reikės atmesti daugiau grąžos, tarkime, 5 centų monetos tuo metu kasoje nebus, tikrai galima gauti grąžą 1 ar 2 centų monetomis“, – aiškino G. Kitovė.
Žmonės su nauja tvarka esą pakankamai gerai susipažinę, antrina „Lidl“. Jiems klausimų pirmosiomis pokyčio dienomis neva nekilo. Tiesa, kai kuriems pirkėjams teko nusivilti, sužinojus, kad plastikinis, 1 euro centą kainuojantis maišelis po gegužės 1-osios nemokamas netaps.
„Tai tikrai maišelio kaina nesikeičia. Plastikinis maišelis ir toliau kainuoja 1 centą ir svarbu, žinoti, kad krepšelio suma yra apvalinama nuo 5 centų. Tai reiškia, jeigu žmogus nori įsigyti 1 ar 2, ar 3 maišelius, tai atitinkamai ir sumokės tuos kelis centus“, – sakė „Lidl“ atstovė Linas Skersytė.
Pokyčio nejaučia
Visgi didesnė dalis gyventojų, pasak prekybininkų, šio pokyčio nejaučia. „Iki“ duomenimis, reguliariose kasose grynaisiais atsiskaito apie 40 procentų pirkėjų, savitarnoje – apie trečdalis. O ir patys gyventojai laikas nuo laiko bando atsikratyti 1 ar 2 centų monetomis atsiskaitydami jomis, tarkime savitarnos kasose – pastebi prekybininkai. Beje, apie naują tvarką žino ne visi TV3 žinių kalbinti vilniečiai:
„Labai gerai. Mažiau terliotis. Laikas brangus.“
„Kasdieniniame naudojime labai išbyra. Man, pavyzdžiui, iš piniginės išbyra labai.“
„Piniginė sunkesnė bus – ne taip dažnai keisti reikės. Aš duodu normaliai, o grąžą duoda po 1, po 2 centus kas antroje parduotuvėje.“
„Nepastebėjau, nes kortele neapvalina lyg. Grynais nesinaudojam praktiškai.“
O bumbančių pirkėjų dėl apvalinimo esą išbrangstančio pirkinių krepšelio kol kas negirdėjo ir prekybininkai.
„Kaip ir Lietuvos bankas komunikuoja, kad vieną kartą bus į vieną pusę, kitą kartą – į kitą pusę ir visgi tas santykis išsilygins, tad nusiskundimų, kad kažkur kažkas brangsta ar daugiau sumokama – nėra. Ir turbūt svarbu pirkėjui suprasti, kad apvalinama galutinė krepšelio suma. Tai reiškia, ne vienos prekės lygmenyje, bet būtent galutinė krepšelio suma“, – kalbėjo „Lidl“ atstovė.
Įžvelgia senjorų diskriminavimą
„Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas mano, kad apvalinimo žaidimas – savotiška ruletė, kurioje prekybininkas užima krupjė vaidmenį ir skaičius kainų etiketėse gali koreguoti kaip naudinga jiems.
„Jeigu jie matys, kad apvalinimai jiems nenaudingi, jie koreguos kainas, o pirkėjai tuo atveju yra ruletės žaidėjai, kuriems kaip iškris – gali būti, kad laimės, o gali būti, kad nelaimės“, – sakė A. Vizickas.
Be to, A. Vizickas įžvelgia, kad grynieji pinigai yra diskriminuojami, mat apvalinimas elektroniniams pinigams negalioja. O tuo pačiu diskriminuojami ir senjorai, kadangi būtent juos šis pokytis liečia labiausiai.
„Jie turbūt iki šiol neadaptavosi prie tų elektroninių pinigų ir kasoje galima matyti. kaip jie ten skaičiuoja tuos centukus ir galimai jie bus tie žaidėjai, kurie bus pasyvūs, Matydami, kad apvalinimas yra jiems nenaudingas, vargu ar jie turės energijos kažką daryti, ten prisidėti kažkokią tai prekytę“, – kalbėjo „Pricer.lt“ vadovas.
A. Vizickas teigia, kad Lietuvos banko argumentas, esą sumos apvalinimas yra neutralus, neatsiliepiantis nei gyventojams, nei prekybininkams yra nepagrįstas jokiais skaičiavimais. O Lietuvos bankas skaičiuoja, kad apie 70 procentų 1 ir 2 euro centų monetų į šalies banką negrįžta, nes didžiąją dalį jų gyventojai pameta ir kaupia. Dėl to kasmet prarandame apie trečdalį milijono eurų.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:







































































































































































































































































