ES paramos žemės ūkio srityje laukia naujovės: kada ir kiek pinigų bus skirta šiemet?

Septynerius metus trukusi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa (KPP) buvo pratęsta dvejų metų pereinamajam laikotarpiui, kol bus patvirtintos naujos bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo kryptys. Paramos ir toliau bus alima kreiptis šiais metais – kaip tik patvirtintas šiemetinis paraiškų atskiroms priemonėms teikimo grafikas.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) informuoja, kad šiemet, pratęsus KPP įgyvendinimo laikotarpį, ūkininkams bus pasiūlyta daugiau paramos lėšų. Itin didelis dėmesys bus skiriamas ekologijai.

Nuo KPP įgyvendinimo pradžios iki 2020 m. gruodžio 31 d. pagal KPP priemones buvo pasirašyta arba patvirtinta 637 tūkst. paraiškų, kurioms įgyvendinti skirta 1,8 mlrd. eurų, toliau vyksta projektų ir paraiškų, priimtų 2019 m., vertinimas.

Kad parama nenutrūktų

ŽŪM pastebi, kad per šį laikotarpį teko numatyti ne tik su numatytas programas, bet ir padėti ūkininkams atlaikyti koronaviruso pandemiją. Siekiant prisidėti prie pasekmių mažinimo buvo padidintas kaimo plėtros paramos priemonių finansinės galimybės. Buvo skirta papildomai 38 mln. eurų.

O pristatydami naujas bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2020 m. įgyvendinimo kryptis, ŽŪM specialistai išskiria dvi šios programos dalis:

„Pereinamuoju laikotarpiu norima eliminuoti finansavimo „praraja“ tarp dviejų programos laikotarpių, t. y. sklandžiai tęsiama 2014–2020 m. programa, jos prioritetai ir tikslai, tačiau tuo pat metu būtų galima priimti politinius sprendimus, kurie leistų sklandžiai pradėti įgyvendinti naująjį strateginį planą nuo 2023 m.“

Taip pat ŽŪM pažymi, kad šis pereinamasis laikotarpis, palyginti su ankstesniais, yra išskirtinis ir tuo, kad tęsis ne vienerius, bet du metus. Be to, jo finansavimas, pasauliui susidūrus su COVID-19 pandemija, bus papildytas beveik 140 mln. eurų, skirtų žemės ūkio sektoriaus atsparumui ir tvarumui didinti.

„Naujasis strateginis planas, startuosiantis nuo 2023 m., turės atspindėti didelę dalį keliamų ES tikslų, kurie turi būti suderinti ir su nacionaliniais prioritetais bei tikslais. Ypatingai didelį dėmesį naujuoju laikotarpiu ES skiria Žaliajam kursui. Tai reiškia, kad neišvengiamai turėsime derinti Lietuvos žemės ūkio konkurencingumą su tvariais ūkininkavimo metodais, klimato kaitos pokyčiais, aplinkosaugos problemų sprendimu, bioįvairovės išsaugojimu, spręsdami didesnės pridėtinės vertės kūrimo klausimus, palaikant ir skatinant ekologinį ūkininkavimą.

REKLAMA

Kitas svarbus iššūkis naujuoju laikotarpiu – ieškoti geriausių sprendimų, kuriais būtų užtikrinta kartų kaita kaime, sustiprinti potencialą augti turintys ūkiai, todėl laukia sudėtingi sprendimai modeliuojant paramą“, – pažymėjo ŽŪM.

Kiek pinigų bus skirta

Dvejais metais pratęsus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) įgyvendinimą, pereinamajam laikotarpiui papildomai skirti 434,2 mln. eurų. 2021 m. skiriama 238,7 mln. eurų, o 2022 m. – 195,5 mln. eurų, tad ūkininkai ir kiti ūkio subjektai turės galimybę ir toliau kreiptis paramos.

Atsižvelgiant į iššūkius dėl COVID-19 sukeltos krizės, 2021–2022 m. yra skirtos papildomos lėšos ir ES ekonomikos gaivinimo priemonei (EURI) – 139,9 mln. eurų. Šiems metams skirta 41,4 mln. eurų, o ateinantiems – 98,5 mln. eurų.

„Tačiau numatyti ir tam tikri privalomi įsipareigojimai. Vienas jų – ne mažiau kaip 37 proc. EURI lėšų skirti KPP priemonėms, susijusioms su aplinka ir klimatu, taip pat - gyvūnų gerovei ir „LEADER“. Bent 55 proc. šių lėšų turėtų būti skirta KPP investicinėms priemonėms, t. y. investicijoms į materialųjį turtą, ūkių ir verslo plėtrą, paramai pagrindinėms paslaugoms bei kaimų atnaujinimui kaimo vietovėse ir bendradarbiavimui“, – teigia ŽŪM 3 Europos Sąjungos paramos skyriaus vedėja Jurgita Pugačiauskaitė-Butrimienė.

Jos teigimu, dėmesys būtent šioms investicinėms KPP priemonėms nėra atsitiktinis, juk šiuo metu ypač svarbu skatinti ekonominę ir socialinę kaimo vietovių plėtrą, atsižvelgiant į atsinaujinančios energijos, žiedinės ir bioekonomikos keliamus iššūkius.

„Tai prisidės prie ekonomikos gaivinimo, taip pat padės įgyvendinti žemės ūkio, aplinkos ir klimato tikslus, susijusius su efektyviu išteklių naudojimu, įskaitant tikslųjį ir pažangųjį ūkininkavimą bei inovacijas, gamybos mechanizmų ir įrangos skaitmeninimą ir modernizavimą“, – neabejoja 3 Europos Sąjungos paramos skyriaus vedėja.

REKLAMA

2021 m. paramos paraiškų priėmimo grafikas

Metų pradžioje žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas įsakymu patvirtino grafiką, pagal kurį šiemet bus renkamos paraiškos paramai gauti.

Paraiškos pagal veiklos sritį „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžių įgijimui“ bus priimamos gegužės 3 d. – birželio 30 d.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d. numatytas kvietimas teikti paraiškas pagal veiklos sritį „Tradicinių amatų centrų plėtra“.

Paraiškos pagal veiklos sritį „Miško veisimas“ turėtų būti priimamos kelis sykius – nuo kovo 1 d. iki gegužės 28 d. ir nuo rugsėjo 10 d. iki lapkričio 12 d.

Pagal veiklos sritį „Pirmą kartą dalyvaujantiems kokybės sistemose“ paraiškas bus kviečiama teikti nuo balandžio 1 d. iki šių metų galo.

Paraiškų pagal veiklos sritį „Meldinės nendrinukės buveinių išsaugojimas“ kvietimas planuojamas nuo vasario 15 d. iki kovo 31 d.

Paraiškas pagal veiklos sritį „Gaivalinių nelaimių ir katastrofinių įvykių paveikto žemės ūkio gamybos potencialo atkūrimas ir atitinkamos prevencinės veiklos vykdymas“ planuojama priimti nuo kovo 1 d. iki balandžio 30 d.

Nuo gegužės 3 d. iki birželio 30 d. numatytas kvietimas teikti paraiškas pagal veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“.

Paraiškas pagal veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ planuojama kviesti teikti du kartus – nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d. ir nuo lapkričio 15 d. iki gruodžio 28 d.

Paraiškos pagal veiklos sritį „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ bus renkamos kartu su paraiškomis tiesioginėms išmokoms gauti.

Jau nuo kovo 1 d. iki šių metų pabaigos numatomas kvietimas teikti paraiškas pagal veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“. Paraiškos dėl projektinių pasiūlymų bus priimamos nuo kovo 1 d. iki gruodžio 31 d., o dėl galimybių studijų - nuo birželio 1 d. iki liepos 30 d.

REKLAMA

Numatyti du kvietimai teikti paraiškas pagal veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimas“ – nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d. ir nuo rugsėjo 1 d. iki metų pabaigos. Jau nuo vasario 15 d. numatytas kvietimas teikti paraiškas pagal veiklos sritį „Gyvūnų draudimo įmokų kompensavimas“, kuris truktų iki gruodžio 31 d.

Numatyti trys kvietimai teikti paraiškas pagal veiklos sritį „VVG bendradarbiavimo projektų rengimas ir įgyvendinimas“: jau nuo vasario 15 d. iki kovo 15 d., nuo birželio 15 d. iki liepos 15 d. ir nuo spalio 15 d. iki lapkričio 15 d.

Norintys gauti paramą Lietuvos kaimo tinklo narių projektams, skirtiems elektroninėms komunikacijos priemonėms įgyvendinti, paraiškas galės teikti tris kartus – nuo kovo 1 d. iki kovo 31 d., nuo liepos 1 d. iki liepos 30 d. ir nuo lapkričio 3 d. iki lapkričio 30 d.


Rašyti komentarą...
S
Smulkus ūkininkas
2021-01-31 09:31:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ypač vyresnio amžiaus , neįmanoma gauti paramos, o pernai iš vis augalininkams nuėmė, o skyrė atsisakantiems laikiusius 3 karvės.Ar normalus mąstymas?
Atsakyti
-1

S
SS hai
2021-02-25 06:06:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
Špiga taukota o ne paramos!
Pusę vistek išvogs.
Čia ne sovetu laikai, dokit haliavos, traktoriuką, kurą, dujų, fermą pastatikit.
Lansbergį senį paprašikit, gal atstatis ką sugriovė.
Stovim bli...t vel su iškišusi ranka!


Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (189)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų