Sniegas ir šaltukas – ne kliūtis: gyventojai džiaugiasi šviežių daržovių derliumi

Žemė nuklota sniegu ir spaudžiantis šaltukas netrukdo žaliuoti daržovėms. O jas skinantys gyventojai džiaugiasi šviežiu derliumi. Kokioms daržovėms nekenkia sniegas ir šaltis?

Ir nors Lietuvoje beveik viskas padengta baltu puriu sniegu, moteris iš pusnies traukia daržoves ir džiaugiasi šviežiu derliumi. Išlindę iš po sniego lysvėse žaliuoja porai ir svogūnų laiškai, vis dar matyti maži brokolių žiedynai, stiebiasi ir salierai.

Sostinės šurmulį į pakaunę iškeitusi aktorė daržoves auginti nusprendė pavasarį, kai darbą teatre sukaustė karantinas. Jos gausiai užderėjo, tad ir šaldė ir konservavo,  o kitas kaip eksperimentą paliko lauke.

(5 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Sniegas ir šaltukas – ne kliūtis: gyventojai džiaugiasi šviežių daržovių derliumi

„Pirmasis karantinas pavasarį, turėjo būti daug teatro premjerų, filmavimų, viskas buvo atšaukta, tad nusipirkom šiltnamį, susikasėm lygią pievą, iš jos pasidarėm daržą. Tiek daug daržovių užaugo, kad šaldiklyje nebeliko vietos ir palikau jas tiesiog lauko šaldiklyje“, – sako aktorė Eglė Valadkevičiūtė.

Ir kaip sako VDU Žemės ūkio akademijos docentė Audronė Žebrauskienė, jų tikrai nereikia skubėti iškasti. Mat dalis daržovių puikiai žiemoja lauke.

„Augimo procesai sustoję, jie pereina į ramybės periodą ir jiems nieko nenutinka, o dėl šaldytų daržovių, gi visi puikiai žinom, kad šaldymo kamerose laikom, šaldom daržoves ir paskui valgom jas kaip šviežias“, – pasakoja Agronomijos fakulteto docentė Audronė Žebrauskienė.

Ypač gerai, jei gausiai pasninga, mat sniegas daržoves tarsi mulčius apsaugo nuo šalnų. Ir tikrai be reikalo baiminasi tie, kurie mano, kad po sniegu likusios ar iš pašalusios žemės iškastos daržovės: morkos, pastarnokai ar ropės maistui netinkamos ar net kenksmingos. Gali paveikti nebent orų pokyčiai.

„Jeigu užšalo, atšilo, jei labai temperatūrų svyravimai, tada nukenčia maistinė vertė, mažėja mineralinių medžiagų, vitaminų, o šiaip nepasidaro jos blogesnės, ar nuodingos – valgyti galima“, – teigia A. Žebrauskienė.

REKLAMA

Eglė nuo išstypusio koto vis dar raško ir mažutėlius briuselinius kopūstus. Jų gūželėms nebaisios net ir orų permainos, jos nesutęžta. Tik jau nuo keliolikos laipsnių šaltuko juos verta pasaugoti.

„Briuselio kopūstai iš viso nuostabus augalas, aš juos pirmą kartą pamačiau pas kaimynę, tai jie iki kovo mėnesio stovėjo ir turėjo vaisių, ir kaimynė valgė iki pavasario, kol reikėjo naujas daržoves sodinti“, – kalbėjo E. Valadkevičiūtė.

Petražolės ir stipraus šalčio nebijo. O aktorė Eglė Valadkevičiūtė sako pastebėjusi, kad dalis iš po sniego nuraškytų daržovių net skanesnės:

„Nuo šalčio įgauna geresnį skonį, pavyzdžiui, kale kopūstai, daug kas jų nemėgsta, nes vasarą jų medžiaga ne tokia traški, ne tokia skani, turi kartumo, o žiemą daug skanesni yra.“

Išties kai kurios šaltuko ragavę daržovės tampa malonesnės gomuriui ir net maistingesnės. Nors ne visos.

„Brokoliniai kopūstai, lapiniai kopūstai, jie gavę šalčio pasidaro daug skanesni, minkštesni, saldesni ir jų maistinė vertė būna geresnė, o bulvės, kai gauna šalčio, pasidaro saldžios ir mums neskanios, nenorime valgyti“, – sako A. Žebrauskienė.

Tiesa, iš pusnynų iškastas ar nuskintas daržoves reiktų suvalgyti kuo greičiau, jos netinka ilgam laikymui, mat greitai pradeda pūti.


Rašyti komentarą...
R
Rolis
2021-01-18 05:55:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
Sitas maistas tik karvems ir arkliams esti
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų