Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad verslas pirmadienį Ekonomikos ir inovacijų ministerijos prašys inicijuoti pokalbius su Europos Komisija dėl galimų paramos priemonių – kad prireikus jas jau būtų galima panaudoti.
Jo teigimu, verslas tikisi, kad ši pagalba Vyriausybėje galėtų būti svarstoma kitą savaitę.
„Pagal degalų kainų kilimą šiandieninį, biržos reakciją ir „Brent“ naftos, dujų kainų kilimą manau, kad kitai savaitei šis klausimas jau bus aktualus. Kadangi su EK derinimas trunka kažkiek laiko, manau, jog geriau turėti pasiruošus tas priemones ir nepanaudoti jų. Visgi turim vilties, kad tas konfliktas gali baigtis per mėnesį, du, nors patys suprantam, kad su tokio dydžio šalimis tai yra mažai tikėtina“, – BNS pirmadienį sakė V. Janulevičius.
„Jeigu jų nereikės, tai nereikės, bet būsime pasiruošę ir nelauksime taip, kaip anksčiau – po du, tris, keturis, mėnesius ar pusmetį. Per šitą laikotarpį būtina verslui turėti apyvartinių lėšų tam, kad ir žmonėms atlyginimai būtų mokami, ir kad gamyba nesustotų. Nes tai bus tikrai racionaliau, negu kad laukti“, – kalbėjo jis.
Kylanti dujų kaina
Kaip rašė BNS, Gamtinių dujų kaina Europoje pirmadienį šoktelėjo 30 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį per trejus metus. Europos etalonu laikomų Olandijos TTF gamtinių dujų ateities sandorių kaina šoktelėjo iki 69,50 eurų už MWh, tačiau vėliau šiek tiek sumažėjo.
Tuo metu naftos kainos taip pat šoktelėjo 30 proc. Prekybos Azijoje metu „West Texas Intermediate“ kaina augo 30 proc. iki 118,88 JAV dolerio už barelį, o „Brent“ nafta pabrango 28 proc. iki 118,73 JAV dolerio.
„Matant tokius šuolius ir pasikeitimus, tą nestabilumą, ypatingai tiems (pramonininkams – BNS), kurie naudoja didesnius dujų ir elektros kiekius, situacija darosi sunkiai valdoma“, – BNS pirmadienį sakė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Sigitas Gailiūnas.
Jis taip pat pabrėžė, kad verslui reikalingi skubūs sprendimai, kurie „padėtų išsilaikyti konkurencinėje kovoje“.
Pasak jo, brangstant energijos žaliavoms, dalis pramonės įmonių patiria dvigubą smūgį – auga ne tik naftos ir dujų kaina, bet ir žaliavos, kurių gamyboje naudojami naftos produktai: „Plastikai, polietilenai, kitos medžiagos.“
„Sprendimai turi būti skubūs. Juo labiau, kad jie neįsigyvendina taip greitai, tad bent jau teorinės galimybės, kokie tie mechanizmai galėtų būti taikomi, turėtų būti apsvarstytos ir kažkokie sprendimai padaryti“, – sakė S. Gailiūnas.
V. Janulevičius savo ruožtu aiškino, jog didelį poveikį plačiam ratui pramonės įmonių, o kartu ir ekonomikai turėtų elektros kainų šuolis.
Karas Irane atsiliepia dujų vartotojams
Kol kas, anot jo, konfliktas Artimuosiuose Rytuose skaudžiausiai atsiliepia daug dujų vartojančiomis įmonėmis, nors maždaug 3 iš 5 pramonininkų dujų kainas yra užsifiksavusios.
„Daugiau negu pusė užsifiksavo dujų kainą ilgesniam laikui. Iš tų mums svarbių, imlių energetikai sektorių. Kalbu ir apie trąšas, kitą chemiją, apie plastikus“, – teigė V. Janulevičius.
„Kas nebuvo užfiksavę kainos į ateitį, tie turės didelių iššūkių ir be abejo, kad reikės valstybės pagalbos: matyt, apyvartinių lėšų“, – pridūrė jis.
Kaip rašė BNS, ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas praėjusį antradienį teigė, kad valstybė parengs pagalbos priemones verslui, kuris dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose gali patirti nuostolių.
Anot jo, pagalbos būtų tiek, kiek reikia, kad būtų išlaikytas pramonės konkurencingumas, įmonės turėtų apyvartinių lėšų.
Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pažadėjo, jog paveiktam verslui būtų ieškoma pagalbos priemonių, jeigu konfliktas Artimuosiuose Rytuose tęsis.
Anot jo, Lietuva prisijungia prie Vokietijos iniciatyvos ir siekia konkurencingumo klausimus kelti Europos Sąjungos lygmeniu „visu rimtumu“.
