Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio

Vienas iš Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizacijos) programos tikslų – didinti energinį daugiabučio efektyvumą, kuris rodo sutaupyto energijos kiekio ir suvartoto energijos kiekio santykį. Visiems Lietuvos gyventojams prieinamas renovacijos žemėlapis leidžia stebėti atnaujintų daugiabučių energinio naudingumo klasių pokytį – kaip jis keitėsi nuo G iki A++ bei konkrečius energinių sąnaudų sutaupymus, galinčius paskatinti kitų daugiabučių gyventojus imtis renovacijos.  

Vienas iš Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizacijos) programos tikslų – didinti energinį daugiabučio efektyvumą, kuris rodo sutaupyto energijos kiekio ir suvartoto energijos kiekio santykį. Visiems Lietuvos gyventojams prieinamas renovacijos žemėlapis leidžia stebėti atnaujintų daugiabučių energinio naudingumo klasių pokytį – kaip jis keitėsi nuo G iki A++ bei konkrečius energinių sąnaudų sutaupymus, galinčius paskatinti kitų daugiabučių gyventojus imtis renovacijos.  

REKLAMA
REKLAMA

Didelė dalis Lietuvos gyventojų  gyvena iki 1993 m. pastatytuose daugiabučiuose, kuriems dėl susidėvėjusių inžinerinių sistemų dažniausiai reikia modernizacijos. Jau tapę įprasta, kad tokio tipo daugiabučiuose šildymo sistemos punktas netolygiai paskirsto šilumą į pastato butus, stogas praleidžia vandenį, dėl nuolatinės drėgmės atsiranda pelėsis, o per sienas švilpia vėjas. 

Vidutinis daugiabutis, statytas sovietiniais laikais, apie 25 – 35 proc. šilumos energijos praranda per sienas, 20 – 25 proc. – per langus, o dar 10 – 20 proc. šilumos energijos iškeliauja per stogą. Be to, žiemą seno pastato butus gyventojai dažniausiai vėdina atidarydami langus, todėl netenka dar bent 20 proc. šilumos.

Energetinis pastato naudingumas 

Energetiškai efektyviais pastatais yra laikomi pasyvūs ir beveik nulinės energijos pastatai. Norint nustatyti, koks yra namo energinis efektyvumas, prieš renovaciją daugiabutis turi gauti energinio naudingumo sertifikatą. Priklausomai nuo to, kiek namas suvartoja šilumos energijos yra nustatoma jo energinio naudingumo klasė. Yra devynios statinių energinio naudingumo klasės: A++, A+, A, B, C, D, E, F ir G. Kuo mažiau šilumos energijos sunaudoja daugiabutis, tuo aukštesnė jo klasė.

REKLAMA
REKLAMA

Dažniausiai senų būstų energinio naudingumo klasė būna F ir G, o po modernizacijos daugiabučiai pasiekia ne žemesnę nei C, dažnai B klasę. Energinį sertifikatą išduoda atestuotas energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas, o jį galinčių išduoti specialistų registrą sudaro Statybos produkcijos sertifikavimo centras.

Energinio naudingumo sertifikatas – būtina atnaujinimo projekto dalis, norint tiek pradėti renovaciją, tiek ją pabaigti ir užsitikrinti valstybės paramą. Valstybė daugiabučio renovaciją finansuoja tik tuo atveju, jeigu po renovacijos daugiabutis pasiekia ne mažesnę kaip C pastato energinio naudingumo klasę ir sutaupo ne mažiau kaip 40 proc. šiluminės energijos.

Energinį efektyvumą didinančios priemonės

Daugiabučių atnaujinimo programa pateikia platų energinį efektyvumą didinančių priemonių pasirinkimą. Gyventojai gali apšiltinti sienas bei stogą, keisti bendrojo naudojimo patalpų ir atskirų butų langus ar duris, taip pat atnaujinti balkonus. Efektyviau energiją vartoti padės šildymo sistemos atnaujinimas, kuris leidžia tolygiai paskirstyti šilumą tolygiai kiekvienam butui, automatizuoti šilumos punktą, įsirengti termoreguliatorius. 

REKLAMA
REKLAMA

Siekiant didesnio energinio pastato efektyvumo, itin reikalingos tokios priemonės kaip ventiliacijos ir rekuperacijos sistemos, kadangi šios padeda išlaikyti malonią temperatūrą patalpose, taip pat apsaugo nuo drėgmės ir pelėsio. Galimas ir atsinaujinančių energijos šaltinių: saulės jėgainių, saulės kolektorių ar geoterminio šildymo įsirengimas. Svarbu tai, kad papildomos investicijos leis ne tik taupyti šilumą, bet ir prisidės prie aplinkos tausojimo. 

Kaip keitėsi energinis efektyvumas Lietuvoje?

Remiantis žemėlapyje pateiktais duomenimis, nuo 2005 m. pagal daugiabučių modernizavimo programą atnaujintų namų skaičius siekia 2972 daugiabučius, iš kurių net 1595 daugiabučiai iki renovacijos buvo priskirtini E klasei, o 901 – D klasei. Taip pat 11 daugiabučių energinis efektyvumas buvo įvertintas G klase, dar 39 – F. Interaktyviame Lietuvos renovacijos žemėlapyje, pritaikius „Klasės po renovacijos“ filtrą, galima matyti, kaip energinio naudingumo klasė keitėsi po modernizacijos darbų – 1900 daugiabučiai pasiekė C klasę, o 608 daugiabučių namų energinis efektyvumas šoktelėjo iki B klasės. 

REKLAMA
REKLAMA

Daugiau naudingos informacijos

Svarbu tai, kad aplikacija leidžia stebėti konkretaus daugiabučio energinio naudingumo klasės pokyčius. Pavyzdžiui, Kaune, Širvintų g. 8 esantis daugiabutis, kurio energinis sertifikatas prieš renovacijos nurodė E klasę, po atliktų atnaujinimo darbų pakilo iki B klasės. 

Interaktyvus žemėlapis taip pat pateikia renovacijos rezultatus, kitaip tariant, sutaupytos energijos skirtumą. Kaune, Širvintų g. 8 esančio daugiabučio modernizacija lėmė skaičiuojamųjų šiluminės energijos sąnaudų sumažėjimą 81,9 proc., kai tuo tarpu Kauno miesto savivaldybės vidurkis siekia 62,9 proc., o šalies – 64,5 proc.

1935 m. statybos dviejų aukštų namo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėjo 22,5 tonomis per metus. Aplikacijoje taip pat pateikiami savivaldybės ir šalies vidurkiai, atitinkamai 72,9 t ir 62,2 t. Kaune esančio daugiabučio rezultatai ženkliai žemesni, nes name yra tik 4 butai.

REKLAMA
REKLAMA

Energinio naudingumo klasių pokytis

Viešai prieinamame Lietuvos renovacijos žemėlapyje galima ne tik surasti informaciją, kiek daugiabučių po renovacijos perkopė į aukštesnę energinio naudingumo klasę, bet ir konkretaus daugiabučio atveju ar visos šalies mastu matyti per kiek klasių šoktelėjo energinis pastato efektyvumas. 

Vertinant žemėlapyje pateiktus duomenis, galima daryti išvadą, kad didžiausia dalis renovuotų daugiabučių pakilo aukštyn per dvi energetinio naudingumo klases – toks pokytis fiksuojamas net 1357daugiabučių atvejais. 

Dar 691 daugiabučių namų energinis efektyvumas po renovacijos pasikeitė 1-a klase, o 429 daugiabučiuose –  3-imis klasėmis. Motyvuojančiu pavyzdžiu galima laikyti Jonavoje, Kosmonautų g. 8, esantį 1975 m. statybos daugiabutį, kurio energinio naudingumo klasė šoktelėjo net 5 kartus. 

REKLAMA
REKLAMA

Šiuo straipsnių ciklu siekiama supažindinti Lietuvos gyventojus su interaktyvaus renovacijos žemėlapio galimybėmis, kuriame pateikti svarbiausi modernizacijos rodikliai atspindi ne tik energetinius renovuoto pastato pokyčius, bet ir indėlį į aplinkosaugą, svarų vaidmenį kuriant gyventojų gerovę bei stiprinant visos šalies ekonominį konkurencingumą. Skirtinga renovacijos pažanga keturiuose Lietuvos regionuose – Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Suvalkijoje ir Žemaitijoje – parodo toliau kryptingai augančius daugiabučių modernizacijos mastus šalyje bei skatina savivaldybes ir gyventojus dar aktyviau jungtis prie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos, kuri ilgalaikėje perspektyvoje atneš didelius pokyčius tiek energetinio efektyvumo, tiek klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų vykdymo srityse. 

Su interaktyviu Lietuvos daugiabučių renovacijos žemėlapiu galite susipažinti šiuo adresu: https://map.betalt.lt  

Gairės:

Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
toliau skaitykite
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų