Vitalija Jalianiauskienė
Kitąmet šalies Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto aruodas bus pilnesnis. Seimas pažadėjo beveik 8 procentais didesnę negu šiais metais sumą. 2014-aisiais Lietuvos sveikatos apsaugai bus skirta daugiau kaip 4,7 milijardo litų – 322,8 milijono daugiau nei šiemet.
Tačiau šią žinią išgirdusiems panevėžiečiams per daug džiaugtis ir, laukiant didesnio finansavimo, tikėtis prieinamesnių, kokybiškesnių sveikatos priežiūros paslaugų nereikėtų.
„Dėl to didumo neaišku“, – svarstė Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas, paklaustas, ar ir Panevėžio medikus bei jų pacientus kitais metais gali pasiekti didesnė suma.
Skirstant pinigus pirminei sveikatos priežiūrai visų pirma atsižvelgiama, kiek draustų gyventojų aptarnauja sveikatos priežiūros įstaigos – kuo jų daugiau, tuo didesnė suma gaunama.
„Kadangi gyventojų ne daugėja, bet nuolat mažėja, tikėtis didesnio finansavimo nerealu“, – „Sekundei“ teigė J. Narbutas. Jeigu gyventojų būtų likę bent tiek pat, kiek buvo metų pradžioje, biudžeto pyrago riekė, be abejo, galėjo būti storesnė.
Poliklinikos tuštėja
Oficialiais duomenimis, šių metų pradžioje Panevėžio mieste gyveno 104 tūkstančiai draustų žmonių, turinčių teisę į paslaugas, už kurias moka Privalomasis sveikatos draudimo fondas. O lapkričio 1 dienos duomenimis, draustų panevėžiečių jau buvo tūkstančiu mažiau.
J. Narbuto teigimu, gyventojų mažėja ne tik mieste, bet ir visoje Panevėžio ligonių kasos aptarnaujamoje teritorijoje.
„Per tą laiką, kai Panevėžys sumažėjo beveik tūkstančiu draustų gyventojų, visa apskritis neteko 3,5 tūkstančio, o aptarnaujama zona – 6358 žmonių“, – paaiškino J. Narbutas.
Panevėžio teritorinei ligonių kasai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo pervedamų lėšų gali padidėti tik ta dalis, kuri bus skirta stacionarinėms įstaigoms. „Suma gali padidėti tik dėl balo vertės didėjimo“, – tvirtino direktorius.
Gerėjant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto finansinei situacijai numatyta padidinti paslaugų bazinių kainų balo vertę – nuo 0,89 iki mažiausiai 0,92 lito. Tai, be abejo, galėtų reikšti ir kokybiškesnę pagalbą gydymo įstaigose.
Naujais metais Ligonių kasa gydymo už pacientams suteiktas sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugas stacionarinėse įstaigose atsiskaitys didesniais įkainiais nei iki šiol.
Direktoriaus nuomone, svarbu, kad būtent stacionarinėms gydymo įstaigoms padidės finansavimas, juk dauguma jų šiuos metus baigs turėdamos neigiamą balansą.
Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad apie 70 procentų kitų metų biudžeto sumos – 3,1 milijardo litų – sudaro lėšos, skirtos sumokėti gydymo įstaigoms už pacientams suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Vaistams – dvigubai
Medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui numatyta skirti panašią sumą kaip ir šiais metais – beveik 135 milijonus litų. Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti – per 800 milijonų litų.
J. Narbutas sako, kad šiais metais pinigų vaistų kainai kompensuoti vaistams jau pritrūko, gautas biudžetas viršytas daugiau kaip milijonu litų. Lėšų kompensuojamiems vaistams kasmet reikia vis daugiau.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius palygina: „2001–2002 metais vienam draustam apskrities gyventojui kompensuojamųjų vaistų tekdavo maždaug už 80 litų. Praėjus dešimčiai metų, 2011–2012-ųjų duomenimis, kiekvienam gyventojui vaistų jau tenka už daugiau kaip 200 litų. Išlaidos padidėjo daugiau negu dvigubai.“
2011 metais Panevėžio teritorinei ligonių kasai kompensuojamiesiems vaistams buvo skirta beveik 80 milijonų litų – tų pinigų užteko, pavyko net sutaupyti.
2012-aisiais buvo skirta 76 milijonai litų, o biudžetas buvo viršytas maždaug 4 milijonais – didelės išlaidos teko itin reta liga sergančiam vaikui gydyti, jam skirta maždaug 6 milijonai litų.
Šiais metais kompensuojamiesiems vaistams buvo pervesta 77 milijonai, bet šių pinigų neužteko. Biudžetas viršytas maždaug milijonu litų.
