„Iš esmės mes turime dabar nusimatę pakankamą finansavimą 2 tūkst. kilometrų (kabeliavimui – ELTA), o likusius kilometrus esame nusimatę Vyriausybės priemonių plane, (…) kol kas tų investicijų nepakanka“, – ELTA laidoje „Verslo kampas“ sakė E. Radišauskienė.
„Kalbame apie vadinamąją papildomą dalį (…) prie tų 2 tūkst. kilometrų, (…) dėl papildomos dalies mes ieškome finansavimo. Kaip žinia, dabar biudžetas yra sugrąžintas Vyriausybei. Šiuo metu Vyriausybė analizuoja visas galimybes. Viena iš jų (…) yra papildomai kreiptis į Europos Komisiją dėl skolinimosi galimybių padidinimo“, – kalbėjo kanclerė.
Ne kartą kreipėsi į premjerą ir finansų ministrą
Energetikos ministerijos kanclerė pažymėjo, kad 2 tūkst. kilometrų elektros linijų kabeliavimui finansavimas užtikrintas iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų ir Klimato kaitos programos lėšų, taip papildomai gaunama 80 mln. eurų.
Pasak E. Radišauskienės, ministerija jau ne kartą kreipėsi į premjerą ir finansų ministrą dėl papildomų lėšų energetikos infrastruktūrai stiprinti, o dabar viena svarstomų galimybių – papildomas valstybės skolinimasis.
„Kartu su biudžetu buvo pateikta Vyriausybei pasiūlymas pasinaudoti išimtimi, kur būtų galima papildomai skolintis būtent energetikos infrastruktūrai. Šiuo atveju galėtume pasinaudoti ta skolinimosi galimybe ir užsitikrinti tam tikrą finansavimą“, – teigė ji.
Europos Komisija (EK) siūlo valstybėms narėms pasinaudoti išimtimi ir energetinio saugumo bei iškastinio kuro atsisakymo investicijoms didinti valstybės išlaidas.
Energetinio saugumo priemonėms numatytas iki 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) per metus ir iki 0,6 proc. BVP bendras limitas 2027–2028 m. laikotarpiu.
Vyriausybė dar rugsėjo mėnesį pritarė „Audrų paketui“, kuriuo numatoma iki 2030 m. sustiprinti elektros tinklą, spartinti kabeliavimo tempus, didinti generatorių rezervą. Skaičiuojama, kad visoms plano priemonėms įgyvendinti reikės papildomų maždaug 0,5 mlrd. eurų.
E. Radišauskienė pabrėžė, kad šiems tikslams įgyvendinti vien europinių fondų lėšų ir papildomo skolinimosi nepakaks, todėl dalį jų reikės finansuoti iš valstybės biudžeto.
„(Lėšų – ELTA) tikrai neužteks, nes kai kurios priemonės vis tiek turės būti finansuojamos iš valstybės biudžeto. Pavyzdžiui, iš ES struktūrinių fondų negalime finansuoti generatorių, nes jie yra taršūs, užpildomi dyzelinu ir kenkia aplinkai. Šios priemonės turėtų būti suplanuotos ir apmokėtos iš valstybės biudžeto“, – nurodė Energetikos ministerijos kanclerė.
Kalbėdama apie atsinaujinančią energetiką, E. Radišauskienė pažymėjo, kad jau vykdomas priemones reikėtų labiau orientuoti į galimybę užtikrinti autonominį elektros tiekimą. Pasak jos, šioms priemonėms lėšų turėtų būti skiriama iš ES struktūrinių fondų.
Kaip skelbė ELTA, „Audrų pakete“ taip pat keliamas tikslas 2030-iesiems, kad įvykus tokio galingumo audrai, kokia buvo rugpjūtį, be elektros likusių vartotojų skaičius sumažėtų daugiau negu keturis kartus.
Vietoje 270 tūkst. vartotojų jų turėtų būti atjungta maždaug 60 tūkst., o atjungtiems vartotojams elektros tiekimas būtų atstatytas per 72 valandas.
Viena pagrindinių plano priemonių – elektros tinklo kabeliavimas miškingose teritorijose, kur oro linijos yra labiausiai pažeidžiamos krentančių medžių.
Numatoma miškingose teritorijose požeminiais kabeliais pakeisti 5,9 tūkst. kilometrų elektros linijų: 4,8 tūkst. kilometrų – 10 kilovoltų (kV) ir 1,1 tūkst. kilometrų – 0,4 kV linijų.




