Tuo piktinosi skaitytoja Dalia, kuriai atrodė nesuprantama, kaip per tiek metų institucijos nesugebėjo nieko padaryti, lyg prekybininkai būtų aukščiau įstatymo.
„Toliau veipina ir mano vaikai, ir kas antras gatvėje praėjęs jaunuolis, taip pat nemažai ir suaugusiųjų. Kam tada išvis reikėjo to draudimo, jei jis tik ir egzistuoja įstatymo lapelyje – praktiškai jis visai negalioja.
Nuėjus į bet kuria degalinę, kai darbuotoja praveria tabako lentynas, galima pamatyti dešimtis įvairiausiomis spalvomis ir raštais išmargintų el. cigarečių. Neva jos visos yra „tik nikotino skonio“. Kažkoks cirkas“, – rašė moteris.
Tai, kad draudimas neveikia, o baudos prekybininkų negąsdina, pripažino ir kontrolę vykdančios institucijos.
Pasirodo, ištirti el. cigarečių ir jų skysčių Lietuvoje net nėra galimybės, o nustačius pažeidimą tenka ilgai bylinėtis teismuose, tad prekybininkai baudas sumoka tik po kelių metų, per tą laiką sėkmingai užsidirbę iš nelegalių gaminių pardavinėjimo.
Tyrimams – 44,5 tūkst. eurų, o nubausta vos 2?
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) neslepia, kad kai kurie el. cigarečių rinkoje veikiantys verslininkai elgiasi nesąžiningai.
T. y. nepaisydami teisės aktų reikalavimų jie institucijų sprendimus skundžia teismui, dėl ko teisminiai procesai užsitęsia, ir toliau vykdo draudžiamą veiklą.
VVTAT nurodė, kad nuo 2022 m. liepos, kai įsigaliojo el. cigarečių su skoniais ir kvapais (išskyrus tabako) draudimas, vykdė tiek planinius, tiek ne planinius fizinių prekybos vietų patikrinimus.
Vis tik, anot tarnybos, tyrimus apsunkino tai, kad atlikti vien dokumentinį patikrinimą, įvertinant ant pakuotės nurodytą gaminio sudėtį, nepakako.
„Iš bendrovių pateiktos informacijos nebuvo aišku, ar sudėtyje yra draudžiamų kvapų ir skonių. Todėl atrinkti bandiniai buvo siunčiami į laboratoriją Danijoje juslinių tyrimų atlikimui (iš viso buvo išsiųsta 117 bandinių).
Vieno bandinio siuntimo ir tyrimo kaina – apie 380 eurų. Dėl visų siųstų gaminių buvo gautos laboratorijos išvados, kad bandiniuose nustatyti kvapai / skoniai, išskyrus tabako“, – pasakojo VVTAT atstovai.
Taigi šiems tyrimams buvo išleista net 44,5 tūkst. eurų, tačiau galutinai skirti baudas prekybininkams kol kas pavyko vos 2 kartus.
Sumokėjo 3,6 tūkst. eurų baudas
VVTAT skaičiuoja, kad remiantis Danijos laboratorijos duomenimis iki šiol yra išnagrinėtos 29 bylos. Tačiau didesnę rinkos dalį užimančios bendrovės yra apskundusios tarnybos nutarimus teismui ir procesai dar tebesitęsia.
Anot pašnekovų, tik dėl 2 bylų teismas yra priėmęs galutines ir neskundžiamas nutartis.
Vienoje iš jų dar 2023 m. buvo nustatyta, kad bendrovė „Ecodumas“ pardavinėjo el. cigarečių pildykles su skoniais ir kvapais, o 2025 m. vasario 26 d. bendrovei buvo skirta 1,6 tūkst. eurų bauda:
„Šioje byloje VVTAT rėmėsi dokumentiniais gaminio vertinimais, nes to pakako įrodyti pažeidimui. Bandiniai laboratorijoje nebuvo tiriami.“
2025 m. balandžio 25 d. „Ecodumas“ buvo skirta dar viena – 2 tūkst. eurų – bauda už pakartotinį įstatymo pažeidimą.
Šiuo atveju jau buvo atlikti jusliniai el. cigarečių bandymai Danijos laboratorijoje, kur buvo nustatyta, kad gaminiuose yra saldaus, pyragaičius, sausainius, kavą, obuolius ar pan. primenančio kvapo ir skonio.
Nubausti bus paprasčiau – atims licencijas?
VVTAT paminėjo, kad nuo 2024 m. lapkričio baudos buvo padidintos iki 4 tūkst. ir iki 8 tūkst. eurų už pakartotinį pažeidimą.
Taip pat buvo patvirtintas el. cigaretėse ir jų pildyklėse leidžiamų naudoti cheminių medžiagų sąrašas, kuriuo remiantis priežiūra turėtų būti paprastesnė, nes pakaktų įvertinti, ar sudėtyje nėra kitų, nei sąraše leidžiamų, medžiagų. Taigi bandinių nereikėtų siųsti į Daniją. Atstovai paminėjo, kad el. cigarečių priežiūrai VVTAT neturi atskiro biudžeto. Jeigu tam būtų skiriama daugiau resursų, nukentėtų kitos prioritetinės ir didelę riziką keliančios prekių grupės: žaislai, elektrotechnika, kosmetika ir pan.
Tarnybos teigimu, jei teismas galutinai patvirtintų VVTAT nutarimus didžiųjų bendrovių bylose, ši medžiaga būtų perduota Narkotikų ir alkoholio kontrolės departamentui (NTAKD).
„Jis yra atsakingas už didmenos prekybą tabako gaminiais užsiimančių verslininkų licencijavimą. Mažmenos tabako gaminių pardavėjus licencijuoja savivaldybės.
Kol kas pasikartojantį pažeidimų sustabdymą VVTAT matytų tik per licencijų peržiūrą, nes ir padidintos baudos, panašu, situacijos neišspręs“, – pripažino pašnekovai.
Kiek moksleivių rūko elektronines cigaretes?
NTAKD atkreipė dėmesį, kad el. cigarečių patrauklumas, sukuriant naujovės ir mados įspūdį, vaisių ar saldainių aromato priedai gali paskatinti jaunus žmones galvoti, kad elektroninės cigaretės yra madingos ir saugios vartoti.
Departamentas nurodė, kad, 2024 m. atlikto ESPAD tyrimo duomenimis, el. cigaretes per 30 dienų iki apklausos vartojo 19,2 proc. respondentų, o per 12 mėn. iki apklausos – 13,2 proc. respondentų.
Bent kartą gyvenime el. cigaretes vartojo 51,2 proc. respondentų (48 proc. vaikinų ir 54,5 proc. merginų).
Per 30 d. iki apklausos kasdien ar beveik kasdien el. cigaretes vartojo 10,5 proc. visų moksleivių, taigi nuo 2019 m. vartojimas sumažėjo 12,3 procentinio punkto, bet vis dar yra didesnis nei 2015 m.
Anot NTAKD, per 30 d. iki apklausos beveik penktadalis (19,5 proc.) apklaustų moksleivių vartojo el. cigaretes, kurių sudėtyje buvo nikotino.
El. cigaretes su skoniais ir kvapais vartojo 17,8 proc. merginų ir 15,3 proc. vaikinų.
O el. cigaretes, kurių sudėtyje yra THC ir CBD, vartojo atitinkamai 2,6 proc. ir 1,2 proc. visų respondentų. Be to, tokios sudėties el. cigaretes vaikinai vartojo reikšmingai dažniau nei merginos.
Koks yra el. cigarečių poveikis, rizikos?
NTAKD atkreipė dėmesį, kad el. cigaretės buvo užpatentuotos tik 2003 m., taigi trūksta mokslinių tyrimų, kurie atskleistų ilgalaikio jų vartojimo pasekmės sveikatai ir šalutinį poveikį.
Jis pridūrė, kad nėra pakankamai ištirtas ir el. cigarečių skysčiuose esančių medžiagų toksiškumas, trūksta duomenų apie el. cigarečių, kaip pagalbinės priemonės mesti rūkyti, veiksmingumą ir saugumą.
„Kvapiųjų medžiagų, naudojamų elektroniniuose skysčiuose, poveikis kvėpavimo sistemai taip pat nėra galutinai ištirtas, tačiau aprašytas toksinis poveikis tam tikrų aromatų, ypač saldžių (diacetilas, acetilo propio¬nilas) ir cinamono kvapų (cinamaldehidas, 2–me¬toksicinamaldehidas)“, – vardijo departamento atstovai.
Jų aiškinimu, nikotino kiekis rūkant el. cigaretes priklauso nuo nikotino koncentracijos, kitų skysčio komponentų, įtraukimų intensyvumo, garinimo technikos, paties prietaiso ar vartotojo.
Pašnekovai paminėjo, kad patyrę el. cigarečių vartotojai garus įtraukia giliau, prietaisą naudoja intensyviau, taigi nikotino kiekis beveik pasiekia susidarantį rūkant įprastas cigaretes. Dėl to lygiai taip pat didėja plaučių vėžio rizika.
„El. cigarečių garai skiriasi nuo įprastoms cigaretėms būdingų dūmų. Juose nėra dervų. Bet vis dar mažai žinoma apie išgarinto propilenglikolio ir glicerolio saugumą, galimą jų kancerogeninį (vėžio paskatinimo) poveikį.
Skildamas aukštoje temperatūroje propilenglikolis gali sudaryti propilenoksidą, kuris yra kancerogeniškas žmonėms, o kaistant gliceroliui gali susidaryti toksinas akroleinas, sukeliantis kvėpavimo takų sudirginimą“, – įspėjo NTAKD atstovai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
