Taip pat PB pataria Vyriausybei mažinti PVM atotrūkį – skirtumą tarp įplaukų, kurias valstybė galėtų surinkti, jei nebūtų šešėlio, lengvatų ir įstatymų pažeidimų, bei faktinių įplaukų, banko ekspertai taip pat kritikuoja lengvatinį pelno mokesčio tarifą.
Ne trik PB, bet ir kitos tarptautinės organizacijos, Europos Komisija ragina Lietuvą keisti mokesčių sistemą. Tačiau ši valdančioji dauguma, kaip ir ankstesnės, tik trypčioja vietoje, apsiriboja įvairiomis darbo grupėmis ir diskusijomis.
Už kokius pinigus perkate duoną?
„Visų pajamų, išskyrus dividendus, apmokestinimas ir progresyvus mokesčių taikymas pagal gaunamas pajamas – toks yra mūsų pasiūlymas“, – antradienį Vilniuje pristatydama Pasaulio banko rekomendacijas dėl pajamų ir pelno mokesčių reformos sakė Pasaulio banko makroekonominės ir fiskalinės politikos vadovė Europai ir Centrinei Azijai Jasmin Chakeri.
Pasak PB mokesčių eksperto Munawero Khwajos, Lietuvoje gyventojų pajamų apmokestinimas priklauso nuo to, pagal kokią veiklos formą dirba žmogus. Eksperto nuomone, žmonės, gaunantys tas pačias pajamas iš skirtingų veiklų, turėtų būti apmokestinami vienodai.
„Pajamos, nepriklausomai, iš kokios veiklos jos buvo gautos, turi būti apmokestinamos vienodai. Juk parduotuvėje pirkdami duoną nesvarstome, ar ją pirksime iš pajamų, gautų pagal darbo sutartį, ar pagal individualios veiklos pažymėjimą. (...) Turi būti visų pajamų integracija, išskyrus dividendus, o pajamoms taikomi progresiniai mokesčiai“, – antradienį žurnalistams sakė M. Khwaja.
Paprastai kalbant, mūsų šalyje dirbantys pagal darbo sutartį sumoka daugiau pajamų mokesčių, nei, pavyzdžiui, vykdantys individualią veiklą. Kai kurie ekonomistai tai paprastai vadina gyvulių ūkiu.
Anot J. Chakeri, šiuo metu Lietuvos mokesčių sistema neskatina ekonomikos augimo bei neleidžia sunykti šešėliui.
„Lietuvos šešėlinė ekonomika pagal Europos Sąjungos standartus vis dar išlieka labai didelė, o, pavyzdžiui, PVM mokesčio surinkimas yra apie 15 proc. mažesnis nei Bendrijos vidurkis“, – teigė PB atstovė.
Anot mokesčių eksperto M. Khwajos, Lietuva turėtų mažinti PVM atotrūkį, nes pagal šį rodiklį valstybė yra trečia tarp paskutinių ES.
„Jūsų PVM atotrūkis yra milžiniškas – daugiau nei dvigubai didesnis nei ES vidurkis. Jei PVM atotrūkio vidurkis tarp ES šalių yra 10 proc., tai Lietuvoje jis siekia 25 proc. Didesnį PVM atotrūkį turi tik Italija ir Graikija, o jūs tikrai nenorite eiti ta linkme“, – sakė M. Khwaja.
Mokesčiai pasenę
Pasak J. Chakeri, nepaisant modernios Lietuvos ekonomikos šalies mokesčių sistema tebėra archaiška.
„Lietuvos ekonomika yra šiuolaikiška, tuo metu šalies mokesčių sistema yra vis dar užstrigusi vadinamajame pereinamame laikotarpyje tarp planinės ir laisvos rinkos ekonomikų (...). Todėl, pavyzdžiui, Lietuvoje architektas šiuo metu mokesčių sumoka mažiau nei autobuso vairuotojas“, – pridūrė PB ekspertė.
Jos teigimu, siekdama permainų šioje srityje Vyriausybė galėtų pasinaudoti PB ekspertų sukurtais bent keliais apmokestinimo modeliais. Jie sukurti panaudojus beveik 1,5 mln. Lietuvos gyventojų mokesčių deklaracijas.
Pasaulio banko atstovai taip pat kritikavo lengvatinį pelno mokesčio tarifą smulkioms įmonėms (5 proc., jei pajamos neviršija 300 tūkst. eurų). Pasak ekspertų, tokia lengvata neskatina įmonių augti, stambėti, o kaip tik likti mažomis.
„Tokios smulkios įmonės nusprendžia verčiau likti žemiau šio pajamų slenksčio, nes pagal mūsų kelerių metų analizę įmonės, kurios yra labai netoli tos ribos, stengiasi prie jos ir likti, tad jų augimas svyruoja apie nulį procentų“, – pristatyme kalbėjo PB ekonomistas Thiago De Gouvea Scotas de Arruda.
Sutarė, kad nesutars dėl keitimo?
Konservatorių rinkimų ir šios Vyriausybės programoje yra numatytas pakeisti mokesčių sistemą, padaryti ją teisingesne, atsisakyti mokestinių lengvatų.
Tačiau iki šiol apie galimus mokesčių pakeitimus buvo tik šnekama, o didesnių pakeitimų visiškai vengiama.
Palyginti su kitomis Europos šalimis Lietuva perskirsto bene mažiausiai mokesčių, skaičiuojant nuo bendrojo vidaus produkto. Dėl to nėra pinigų gerinti viešąsias paslaugas, didinti viešojo sektoriaus atlyginimus.
Premjerės patarėjo Vaido Navicko teigimu, šiuo metu Finansų ministerija su koalicijos partneriais derina galimus mokesčių reformos planus, tačiau jis nesiryžo prognozuoti, kada jie galėtų būti pateikti.
„Viskas priklausys nuo politikų sutarimo, tačiau kuo ilgiau tempsime gumą, tuo brangiau mums tai kainuos“, – antradienį sakė V. Navickas.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog Pasaulio bankas rekomenduoja Lietuvai mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį (skirtumą tarp įplaukų, kurias valstybė galėtų surinkti, jei nebūtų šešėlio, lengvatų ir įstatymų pažeidimų, bei faktinių įplaukų) surinkti daugiau pelno mokesčio bei keisti gyventojų pajamų mokestį (GPM) siekiant mažinti nelygybę ir didinti jo surinkimą.
„Rekomendacijose kalbama apie PVM atotrūkio mažinimą, taip pat apie pelno mokesčio didesnį surinkimą, gyventojų pajamų mokesčio korekcijos, kurios galėtų būti kad nelygybė būtų mažesnė ir surinkimas – didesnis“, – antradienį žurnalistams Seime sakė finansų ministrė komentuodama PB rekomendacijas Lietuvai dėl pajamų ir pelno mokesčių reformos.
Ministrės teigimu, mokesčių reformos darbo grupė išanalizavo tokius mokestinius pakeitimus, tačiau kada būtų galima tikėtis pokyčių, kol kas neaišku.
G. Skaistė pirmadienį sakė, kad Vyriausybės žadėtos mokesčių reformos įstatymų paketas pasiekus politinį sutarimą su koalicijos partneriais galėtų į Seimą atkeliauti kitą pavasarį.
Anksčiau valdantieji tvirtino, kad galima mokesčių reforma turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 2023 metų sausį. Tačiau šiemet vasarį pasidėjus karui Ukrainoje ir kilus energijos išteklių krizei mokesčių peržiūra buvo atidėta laukiant, kol situacija stabilizuosis.
