REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvoje infliaciją lemia ne tik išoriniai, bet ir vidiniai veiksniai, pastebi specialistai. Viena iš priežasčių – darbo užmokesčio augimas. Tuo metu ekonomistas pastebi, kad atlyginimai auga sparčiau nei darbo našumas, todėl Lietuva esą praranda konkurencingumą.

Lietuvoje infliaciją lemia ne tik išoriniai, bet ir vidiniai veiksniai, pastebi specialistai. Viena iš priežasčių – darbo užmokesčio augimas. Tuo metu ekonomistas pastebi, kad atlyginimai auga sparčiau nei darbo našumas, todėl Lietuva esą praranda konkurencingumą.

REKLAMA

Didžiąją dalį infliacijos mūsų šalyje lemia vidaus veiksniai, ketvirtadienį vykusiame Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos parengtos 2022 m. Lietuvos ekonominės apžvalgos pristatyme sakė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Anot jo, infliacija ir toliau gali išlikti aukšta, o nepaisant gresiančios techninės recesijos, šalies padėtis nėra bloga ir apie tai liudija didelis žmonių užimtumas. 

Kaip vieną iš infliaciją lemiančių vidaus veiksnių G. Šimkus įvardijo darbo užmokesčio augimą.

„Didžioji, arba labai didelė infliacijos dalis ateina iš veiksnių, kurie yra vidaus rinkoje: iš darbo užmokesčio augimo. Monetarinė, pinigų politika yra svarbi kovojant su infliaciniais procesais ir Lietuvoje ji yra labai svarbi, nes daug kas ateina iš paklausos pusės“, –  kalbėjo G. Šimkus.

REKLAMA
REKLAMA

Anot G. Šimkaus, vidaus veiksnių nulemta, arba grynoji infliacija šalyje jau viršija 10 proc. ribą: „Būtent grynoji infliacija Lietuvoje jau viršija 10 procentų ir tai yra ta infliacijos dalis, kuri ateina iš mūsų vidaus veiksnių“.

REKLAMA

LB vadovo teigimu, infliacija ir toliau gali išlikti aukšta, todėl būtina parama labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms ar verslui. 

„Neturime iliuzijų dėl infliacinių procesų, jie intensyvėja ir toliau bus stiprūs ir platesni“, – kalbėjo jis. 

„Fiskalinės paramos priemonės yra reikalingos susidūrus su beprecedenčiais energetiniai šokais, bet tai turi būti laikinos priemonės, labai tiksliai orientuotos į labiausiai pažeidžiamas grupes, ar tai būtų gyventojai, ar tai būtų verslas“, – pridūrė G. Šimkus.

Jo manymu, nors Lietuvai gresia techninė recesija, šiuo metu šalyje padėtis nėra bloga ir apie tai liudija darbo rinka – užimtumas yra didelis, nemaža dalis įmonių vis dar ieško darbuotojų. 

REKLAMA
REKLAMA

„Iš vienos pusės mes kalbame apie apniukusią ekonomikos padangę, lėtėjantį ekonomikos augimą, kai kas kalba – iš tikrųjų yra grėsmė techninės recesijos, bet kartu turime labai gyvybingą darbo rinką, labai žemą nedarbą, išaugusį aktyvumą darbo rinkoje.

Įsidarbino pakankamai reikšminga dalis čia atvykusių ukrainiečių, mes turime dviženkliais skaičiais augantį darbo užmokestį, vis dar gana daug įmonių skundžiasi, kad neranda tinkamos darbo jėgos“, – sakė Lietuvos banko vadovas.

Pataria atsargiau skolintis

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sakė, kad trumpuoju laikotarpiu reikėtų atsargiau skolintis. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Dabar turime kitokį laikotarpį nei pandemijos metu. Tuo metu skolinimosi kaštai buvo nuliniai, šiuo metu skolinimosi kaštai auga. Todėl laimės ne tos šalys, kurios greičiau ir daugiau pinigų įlies į ekonomiką, bet tos, kurios tiksliau tuo pinigus panaudos, nes pinigai tampa ribotu resursu. 

Po pandemijos Lietuvos beveik pusę ekonomikos augimo generavo pramonės sektorius, kuris pasinaudojo pokyčiais, kuomet strigo tiekimo grandinės pasaulyje. Taip pat pramonė pasinaudojo tuo, kad energetikos ištekliai buvo pigūs“, – komentavo ekonomistas. 

Anot jo, šiuo metu situacija kitokia. 

„Dabar mūsų pramonė praranda konkurencingumą dėl kylančių energetikos kaštų. Tiekimo grandinės atsilaisvina, pradedame konkuruoti su Vokietija. Tačiau nebeturime tokio didelio konkurencinio pranašumo, kokį turėjome prieš porą metų. Taip pat pakilo darbo kaštai, todėl mums sunkiau pritraukti naujų investicijų. Mūsų ekonomiką traukia IT, todėl skaitmenizacija yra vienas iš prioritetų. 

REKLAMA

Ekonomiką pandemijos metu kėlė būsto rinka. Šiuo metu į būsto palūkanų kilimą rinka sureagavo jautriau, ypač kitose šalyse. Lietuvoje NT rinką tai irgi paveiks, ypač jeigu palūkanos kils iki 3 proc., kaip yra prognozuojama“, – sakė ekonomistas. 

Pasak jo, vartojimo prekių kainų lygis šiais metais pasieks 95 proc. ES vidurkio. 

„O maisto prekių kainos viršys vidurkį. Nebeturėsime pranašumo, kad esame pigesnė šalis. Todėl kaip lygi su lygiais pečiais stumdysimės su kitomis valstybėmis. Populiarėja nuotolinis darbas, tačiau šilto klimato šalys, iš karto jau turi pliusą, nes žmonės ten vysta gyventi ir dirbti dėl gero oro. 

REKLAMA

Tačiau žmonės migruoja ir iš didesnių mokesčių šalių į mažesnių mokesčių šalis. Tai klausimas ar mes turime kažkokį planą dėl mokesčių sistemos. Buvo planas mažinti darbo jėgos mokesčius. Perkelti mokesčius į turto ar ekologinius. Tačiau to nepadarėme, niekur nepasistūmėjome. Mokesčių sistema išlieka skylėta“, – komentavo Ž. Mauricas. 

Jo teigimu, produktyvumas auga lėčiau nei darbo užmokestis, todėl prarandame konkurencingumą ir turime pasitempti. 

„Pandemijos metu turėjome vieną didžiausių mirčių skaičių pasaulyje. Tai reiškia, kad turime iššūkių su sveikatos apsaugos sistema ir apskritai lietuvių sveikata. Galime didinti pensinį amžių. Tačiau svarbu ne gyvenimo trukmė, bet sveiko gyvenimo trukmė. Turime į tai investuoti, kad galėtume didinti pensinį amžių“, – atkreipė dėmesį Ž. Mauricas. 

Kam auga atlyginimas?
Atlyginimai turi buti = pragyvenimo lygiui.skurdas-didina darbo nasuma?keisti ekonomistu pasisakymai.ta pati girdime jau daug metu.kam nauda didinti skurda?
Įdomu, kad labiau augo ar atlyginimai, ar kainos ir mokesčiai, o ekonomistai seimunu pasamdyti pliurpia bet ka
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų