Ši Frankfurte įsikūrusi institucija pernai neteko 1,3 mlrd. eurų.
Praradimai būtų buvę kur kas didesni, jei ECB nebūtų panaudojęs praeityje atidėtų 6,6 mlrd. eurų, skirtų padengti nuostolius.
Po „beveik dvejų didelio pelno dešimtmečių“ patirti nuostoliai atspindi „reikiamus politikos veiksmus“, kurių buvo imtasi kovoje su infliacija, pranešime sakė ECB.
2022 m. liepą ECB pradėjo didinti skolinimosi išlaidas precedento neturinčiu tempu. Ši kampanija buvo inicijuota po to, kai dėl Rusijos karo prieš Ukrainą išaugo energijos ir maisto kainos.
Mažėjančios infliacijos ir stringančios euro zonos ekonomikos akivaizdoje bankas nuo spalio palaiko palūkanas tame pačiame lygyje.
Dėl aukštesnių normų „padidėjo palūkanų išlaidos“, mokamos euro zonos šalių narių centriniams bankams, tvirtinama pranešime.
Tuo pat metu atsiliko palūkanų pajamos iš obligacijų, kurias ECB yra sukaupęs per ilgus grūmimosi su krizėmis metus.
Šis turtas dažniausiai pasižymi fiksuotomis palūkanomis ir ilgais išpirkimo terminais. Jis buvo atpirktas, kai skolinimosi normos buvo itin mažos.
„Tikėtina, kad ECB nuostolius fiksuos ateinančius kelerius metus, tačiau po to prognozuojamas grįžimas prie nuolatinio pelno“, – nurodė bankas ir pridūrė, kad finansiniai rezultatai neturės įtakos jo veiklai.
„ECB gali efektyviai veikti ir vykdyti savo pagrindinį įgaliojimą palaikyti kainų stabilumą neatsižvelgiant į nuostolius“, – tvirtino institucija.
ECB teigė, kad tikisi palaikyti palūkanų normas dabartiniame lygyje tol, kol išvys įtikinamų įrodymų, jog infliacija grįžta į 2 proc. tikslą.
Infliacija euro zonoje sausį sumažėjo iki 2,8 proc., palyginti su 2,9 proc. gruodį.
Ekonomistai mano, kad ECB ateinančiais mėnesiais pradės mažinti palūkanas. Banko vadovė Christine Lagarde anksčiau yra pareiškusi, kad pirmas sumažinimas galėtų įvykti vasarą.
ECB sakė, kad 2023 m. patirti nuostoliai bus rodomi balanse ir padengti būsimųjų laikotarpių pelnu.
Pastarąjį kartą ECB nuostolių buvo patyręs 2004 m. Tada bankas iš dalies dėl silpno dolerio ir jenos neteko 1,6 mlrd. eurų.
