Druskomis barstomi keliai gali atimti geriamąjį vandenį

Daugelis tiek užmiesčio, tiek miestų kelių yra barstomi beveik gryna druska arba jos mišiniais. Kasmet šie skaičiai siekia apie 140 tūkst.tonų. Ir nors geologai nedrįsta prognozuoti, koks poveikis laukia mūsų ir gamtos, pavojaus varpais – jau po truputį skambinama.

 

Patirties sėmėsi iš kitų

 

Lietuvos automobilinių kelių direkcijos Kelių priežiūros skyriaus vedėjas Henrikas Jurkuvėnas Žinių radijo laidoje „Nuomonių studija“ teigė, kad tokios kelių priežiūros technologijos žiemos metu buvo perimtos iš Sovietų Sąjungos, o šiandien – iš Vakarų šalių.

 

„Nebuvome pioneriai“, - tikino pašnekovas. „Ką nors išrasti tokioje srityje yra labai sudėtinga, nes Lietuva nepasižymi jokiom ypatingom medžiagom, kad galėtų jas pritaikyti kitaip negu visas pasaulis.”

 

Pašnekovo nuomone, Lietuva taip pat neturi išvystytos mašinų technologijos, kuri galėtų pasiūlyti savitus metodus, kurie būtų pigesni ir geresni.

 

„Jis yra šiaip jau nekensmingas, lengvai transportuojamas, nereikia kažkokios taros, apsaugos ar dar kažko“, - apie pasirinkimą keliuose naudoti natriochloridą teigė H. Jurkuvėnas

 

Žala yra

 

Visgi Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos katedros docentė dr. Agnė Kazlauskienė nesutiktų su nuomone, kad šis elementas nedaro jokios neigiamos įtakos aplinkai.

REKLAMA

 

„Kaip ten bebūtų, druska daro neigiamą poveikį. Tas neigiamas poveikis pasireiškia, kai sustiprėja keletas sinergetinių veiksnių. Tai yra, jeigu žiemos būna labai šaltos ir ilgos, laikosi žemos temperatūros. Sunaudojama didesni nei įprastai kiekiai druskos ir po to pasitaiko sausringas pavasaris, yra per mažai kritulių. Va tada tas baisiausias poveikis ir pasireiškia“, - teigė pašnekovė.

 

Kam gi jis pasireiškia? Pirmiausia, augalijai. Specialistės tikinimu, susikaupia daug druskų, trūksta kritulių, kurie išskiestų druskas. Nors didesni ar mažesni kiekiai tų druskų yra sunaudojami, tačiau visvien vyksta korozija: tiek asmeninių automobilių, tiek visuomeninių transporto priemonių. „Tai neišvengiamas dalykas“, - pridūrė pašnekovė.

 

Ateitis be geriamojo vandens?

 

Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėjas dr. Kęstutis Kadūnas patikino, kad per paskutinį dešimtmetį buvo pastebėta chloridų augimo tendencija.

 

„Gruntiniame vandenyje, negąsdinkime žmonių, ne geriamajame, kur mes miestuose geriame iš giliųjų vandeningųjų sluoksnių, bet gruntiniame, kuris yra arčiausiai Žemės paviršiaus, chlorido didėjimo tendencija siekia net 64 proc. atvejų“, - laidoje teigė specialistas.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų